"DOSNUS PARDAVĖJAS"
Šįryt dar buvau Vilniuje. Keliaudamas stoties link nusprendžiau pasibastyti po senamiestį - laiko juk yra. Pilies gatvėje netyčia radau antikvariatą (nežinau kaip jis vadinasi, tiesiog yra prie lauke esančių suvenyrų pardavėjų). Pasibeldžiau, užėjau, pasisveikinau su gana keistoku savininku. Daug ten visokio šlamšto pas jį prigrūsta. Per daug nesidairiau ir paprašiau, kad parodytų savo monetų kampelį. Savininkas atidarė nedidelę įrankių dėžutę prikimštą pasaulio monetų pristūmė kėdę ir davė lupą. - moneta penki litai,- trumpai drėbtelėjo jis ir paliko mane ramybėje.
Nieko toje dėžutėje gero nebuvo, nu aš ir nesitikėjau, kažko įpatingo rasti, bet radau.
Radau San Marino 500lire 1998 m. Labai apsidžiaugiau, nes man jos trūko. Ką gi, penkis litus jau buvau besiruošęs duoti, bet sugalvojau dėl sportinio intereso paprašyti 1lt. nuolaidos. Nu juk žinot, kaip malonu gauti kažkokią nuolaidą nuo pradinės kainos
- Radau monetą, gal už 4lt atiduosit?
- Na galll... brr kl... ,- neaiškiai kažką sumurmėjo, besikuisdamas tarp senų popiergalių.
- Kaip, nesupratau jūsų?
- Gall, tiekk norrrei.... - vėl nieko nesupratau.
- Tai vieną litą nuleisit?
- Ai, imk už dyką !!
Tuos žodžius puikiai supratau, bet nesupratau ar jis rimtai kalba.
Dar kartą pasiteiravau, bet jis greitai atkirto:
- Taip, taip už dyką imk.
Malonus siurprizas, bet jaučiausi truputį nejaukiai, lyg gaudamas auką. Bet per daug nesvarsčiau, kaip ten sakoma "jei duoda imk, jei muša bėk".
- Ačiū, Viso,- išėjau.
Tad toks gana kesitas, pirmą kartą gyvenime man pasitaikęs įvykis. Labanakt.