Gera tema.. Papasakosiu savąją istoriją..
Užaugau žemės plote, kur esu 13-oji karta. Visa žemė persisunkus mano giminės prakaito ir kraujo. Būtent dėl to istorija man tapo svarbi, o seni daiktai rasti kaime - neįkainojami. Tėvas nuo seno surinkinėjo viską ką galėjo patalpinti mūsų mažame bute mieste. Deja, butas buvo ant tiek mažas, kad tilpo tik monetos, banknotai, pašto ženklai, laikraščiai, knygos.. Dviejų kambarių bute buvo maždaug 3000 knygų biblioteka, kurios buvo visur, ne tik lentynose, patalynės dėžėse, balkone, bet ir bare sekcijoje.. Monetų buvo taip pat nemažai. Deja, atėjusius sunkesniem laikam (Lietuvos blokada), mama neturėjo darbo, o tėvas buvo savanoris, gimė brolis.. Būtent tada nelabai turėjom ką valgyt ir tėvas buvo priverstas už pusdykę(=duoną) pardavinėt monetas ir banknotus, kurie šiandien kainuoja pasakiškus pinigus. Taip ir išgaravo didžiuma kolekcijų.. Tačiau liko knygos, liko daug pigių monetų.. Su jom užaugau ir aš.. Skaičiau knygas, žaidžiau su monetom, atvirukais..
Pradėjau lankyt mokyklą, taip pat lankiau ir užsienio kalbų mokyklą. Ten susipažinau su dabar gan žinomu krepšininku Aurimu Kieža, jis taip pat rinko monetas.. Būtent jis padovanojo man gal kokį kilogramą SSRS monetų, tarp kurių buvo ir prieš 1960 m., leistų kapeikų. Tai buvo pirmosios mano monetos. Man buvo šešeri.. Radau skirtumus vėliavose, susidėjau monetas pagal rūšis į kažkokią saldainių dėžutę. Tada ir užsidegiau.. Monetas kaulijau mokykloj, monetų duodavo ir tėvas (namuose buvo dvi monetų kolekcijos!).. Močiutė duodavo kartkartėm kažkiek pinigų, juos išleisdavau naujom monetom.. Kažkurio gimtadienio proga, kai jau turėjau apie 1000 monetų, tėvas pasiūlė sujungti kolekcijas (savotiška dovana) ir taip mano kolekcija paaugo iki 3000 monetų.. O tada jau prasidėjo didžioji liga besitęsianti 16 metų