na, šiaip jau ne mano stilius, čia jau Jūsų, kolega, sritis, bet...
Ilgą laiką raupsai buvo vienas iš didžiausių žmonių baubų. lengva suprast, kai žinai ligos eigą. vienok, žmonės ilgai nežinojo, kad liga nėra užkrečiama. šio žinojimo nebuvimo fone ganėtinai suprantamos buvo visos tos priemonės, kurių imdavosi visuomenė sergančiųjų atžvilgiu. raupsuotieji jau nuo seno būdavo talpinami į leprozarijus - raupsuotųjų kolonijas. viduramžiais pavieniai raupsuotieji būdavo verčiami rengtis visą kūną (ir veidą) dengiančiais drabužiais ir dargi prasinešti apie savo buvimą skambinant varpeliu. nemažai leprozarijų būdavo vienuolynų priežiūroje, antraip
biedokai ganėtinai greitai būtų atlaisvinę šį pasaulį. raupsuotasis visose šalyse ir visose kalbose kelia vienodą siaubą - tai, ko reikia vengti visais įmanomais būdais.
bet liga nėra žaibiška, ir sergantieji kažkaip būdavo priversti gyvuot iki kol mirtis ateis. savaime aišku, į tą gyvavimą įeina ir ekonominė-komercinė veikla. kadangi anksčiau manyta, kad liga užkrečiama, niekas nenorėjo liest ir naudot pinigų, kuriuos buvo palietęs raupsuotasis... tokiu būdu raupsų kolonijose atsirado nuosavi pinigai. dalis jų būdavo leidžiami oficialiai, atitinkamų valstybių iniciatyva, kiti privačiai - žetonų pavidalu. kiek - žinau amerikonai tik naudojosi tais pačiais
baksais kadangi šiais laikais tai pilnai pagydoma liga, ir raupsai yra beveik visiškai išnaikint, su liga dingo ir leprozarijai ir atskiri pinigai skirti raupsuotiesiems.