Kolekcionavimo forumas - monetos, banknotai, pašto ženklai ir kt.

Akmenslydis (kerlingas) – komandinis olimpinis žiemos sportas, atsiradęs XVI a. Škotijoje. Jis populiariausias Kanadoje, Jungtinėse Valstijose, Norvegijoje, Švedijoje. Žaidimo esmė: stačiakampėje ledo aikštelėje leisti akmenis ledu slysti taip, kad šie atsidurtų kuo arčiau nupiešto taikinio. 2002 m. įkurta Lietuvos kerlingo asociacija atvėrė šios sporto šakos mėgėjams galimybę dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku – olimpinė sporto šaka, viena iš greitojo čiuožimo rūšių. 2014 m. olimpiadoje Sočyje Lietuvai atstovavo Agnė Sereikaitė. Ji yra pirmoji mūsų šalies šios sporto šakos atstovė olimpinėse žaidynėse. Lietuvos rinktinės kandidatė dėl traumos, patirtos per kvalifikacines varžybas Seule, XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse nedalyvaus.
Žiemos olimpinės žaidynės kas ketverius metus rengiamos nuo 1924-ųjų. Pirmosios surengtos Monblano Šamoni gyvenvietėje, Prancūzijoje. Tuomet daugiau nei 200 sportininkų iš 16 valstybių varžėsi šešių sporto šakų – greitojo čiuožimo, slidinėjimo, šiaurės dvikovės, šuolių su slidėmis, akmenslydžio ir ledrogių sporto (bobslėjaus) varžybose.
XXIII žiemos olimpinės žaidynės vyks 2018 m. vasario 9–25 dienomis Pjongčango kurorte, Pietų Korėjoje.

Dail. J. Budrytė. Ofsetas. Kreidinis popierius.

Nr. 772-773.

Nominalai – 0,84 Eur; 0,94 Eur. Tiražas – po 30 000 kiekvieno ženklo.

Spausdino „Vaba Maa“, Estija.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos serijos paskutiniuose dviejuose pašto ženkluose įamžinti Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalas.

Dail. A. Ratkevičienė. Ofsetas. Kreidinis popierius.

Nr. 774.

Nominalas – 2 x 1,16 Eur. Tiražas – 25 000.

Spausdino „Vaba Maa“, Estija.

Vydūnas – iškili tautinio atgimimo asmenybė. Savo kūryba jis žadino lietuvių sąmoningumą, ugdė jų kritinį mąstymą. Vydūnas yra rašęs: „Svarbiausia ir esmingiausia kiekvienos tautos jėga yra jos savigarba.“ Šiais laikais privalu prisiminti didžio žmogaus mokymą ir gerbti ne tik save, bet ir tautiečius, kurių dėka visi piliečiai kuria ateities Lietuvą.

Dailininko Mikalojaus Povilo Vilučio kurtame pašto ženkle naudojami keli ryškūs elementai. Pagrindinis pašto ženklo piešinys paimtas iš dailininko Petro Rimšos iliustracijos, skirtos Vydūno dramų trilogijai „Amžina ugnis“. Ženklui įrėminti panaudotas Vydūno knygos „Tautos gyvata“ viršelio elementas. Pašto ženklo dešiniojo kampo viršuje naudojama detalė – tai dailininko Hugo Höppenerio sukurta atsklanda, naudota Vydūno knygose XX a. pradžioje. Detalė po šia atsklanda – Vydūno draugijos logotipas, kurio pagrindas – ženklas, nuo XX a. pradžios naudotas tituliniuose Vydūno knygų lapuose ar viršeliuose.

Dail. M. P. Vilutis. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Nr. 775.



Tiražas: 0,030. Spausdino "Vaba Maa". Estija.

Lietuvos skautija yra visuomeninė, savanoriška, nepolitinė organizacija. Ji atvira Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, religijos, lyties ar visuomeninės padėties. Lietuvos skautai siekia ugdyti jaunus žmones, siekdami jų, kaip individų, atsakingų piliečių ir jų vietinės, nacionalinės ir tarptautinės bendruomenės narių, fizinio, intelektualinio, socialinio ir dvasinio potencialo išraiškos.

Dail. D. Laumenis. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Nr. 776.





Tiražas: 0,020. Spausdino "Vaba Maa". Estija.

Trakų pilies tiltas – pėsčiųjų tiltas Galvės ežere, vedantis į vieną iš didesnių salų – Pilies salą Trakuose. Miestą su pilimi jungiantis tiltas susideda iš dviejų dalių, tarp kurių įsiterpusi Karaimų arba Karvinės sala.

1977 m. šį tiltą pastatė Vilniaus kelių statybos valdyba. Statinio poliai ir sijos gelžbetoninės, paklotas ir turėklai mediniai. (Wikipedia informacija)

Pilies tiltas Klaipėdoje – vietoje kelto per Danę, 1826 m. buvo pastatytas Pilies (Karlo) tiltas. Iš pradžių jis buvo medinis, pavadintas Frydricho Vilhelmo III sūnaus princo Karolio vardu. Jo atidaroma anga buvo 11,6 m. pločio. Tiltas sujungė Naująją prekyvietę, apie 1820 m. rengtą tarp teatro ir piliavietės, su šiaurine sparčiai besivystančia miesto dalimi.

Antrojo pasaulinio karo metu Karlo tiltas buvo sunaikintas. Po karo jis buvo rekonstruojamas 7 metus. Paskutinė šio tilto rekonstrukcija vyko apie 1974–1976 m.

Dail. D. Laumenis. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Nr. 777-778.





Tiražas: 0,030. Spausdino "Vaba Maa". Estija.

Andrius Sniadeckis – Vilniaus universiteto profesorius, chemikas, su kuriuo Lietuvoje siejama chemijos dėstymo ir biochemijos pradžia. Tai buvo itin išsilavinusi ir žingeidi asmenybė, todėl buvo gerbiamas akademinės visuomenės ir mėgstamas studentų. 1800 m. parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį, buvo vienas iš chemijos lenkiškosios terminologijos kūrėjų. Jo darbas „Organinių kūnų teorija“ buvo vienas pirmųjų biologijos ir biochemijos vadovėlių pasaulyje, jis išverstas į prancūzų ir vokiečių kalbas.

Dailininko T. Dragūno kurtame pašto ženkle naudojamas A. Sniadeckio portretas, 1815 m. pieštas dailininko ir pedagogo Jono Rustemo. Šiuo metu paveikslas yra eksponuojamas Varšuvos karališkojoje pilyje – muziejuje.

Dail. T. Dragūnas. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Nr. 779.

Tiražas: 0,020. Spausdino "Vaba Maa". Estija.

Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje. Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, T. Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1864 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose.
Dauguma Lietuvoje gyvenančių totorių yra musulmonai sunitai. 1998 m. atkurtas Lietuvos musulmonų – sunitų dvasinis centras muftijatas. Totorių maldos namai – mečetės – veikia Nemėžyje ir Keturiasdešimties totorių kaime (Vilniaus raj.), Raižiuose (Alytaus raj) ir Kaune.

Dail. I. Krikštaponytė. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Nr. 780.

Tiražas: 0,020. Spausdino "Vaba Maa". Estija.

Jau šimtą metų mūsų laisvos mintys virsta žodžiais, žodžiai virsta žinutėmis, žinutės – veiksmais. Jie keliauja po Lietuvą ir visą pasaulį laiškais, atvirukais ir siuntiniais. Ir šimtą metų Lietuvos paštas džiaugiasi, galėdamas juos nugabenti adresatams, kurie buriasi ir dalinasi viena didele žinia – „Mums jau šimtas metų. Laisviems ir nepriklausomiems“. Švęsdamas atkurtos Lietuvos 100-metį ir savo veiklos 100-ąjį jubiliejų Lietuvos paštas šiuo specialiu pašto ženklų bloku „Pasaulio Lietuva“ įamžino 100 žmonių, labiausiai prisidedančių prie pasaulio Lietuvos būrimo draugėn. Tai yra pirmas kartas, kai pašto ženklą puošia ne įžymiausių praeities lietuvių veidai, bet žmonės, kurie gyvena, kuria ir buria Lietuvą dabar.

Apipav. I. Gervė. Ofsetas. Kreidinis popierius. Savilipis pašto blokas. Pašto bloko dydis - 150 x 110 mm. Nominalas – 6x1 €.
Nr. 781.

Tiražas: 0,020. Spausdino „Cartor Security Printing“, Prancūzija.

Lietuvos pašto ženklų leidybos istorijoje bendra pašto ženklų laida su Lenkija išleidžiama pirmą kartą.

Kaip skelbia Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, pašto ženkluose pavaizduotas Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII amžiaus pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391—1425). Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai — Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087—1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį.

Nors neturima istorinių žinių, koks buvo Vytauto vaidmuo Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą, yra žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Veikiausiai minėtas įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.

Dail. A. Sancewicz. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Nr. 782.

Tiražas: 0,030. Spausdino "Vaba Maa". Estija.

Pempė – nedidelis, karvelio dydžio paukštis, žiemoti skrendantis iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos. Į Lietuvą iš šiltų kraštų atskrenda anksti – kovo mėnesį. Mėgsta atvirus plotus: pievas, ganyklas, dirbamus laukus. Lizdą suka ant žemės atviroje vietoje. Deda 4 žalsvus, išmargintus neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis, kiaušinius. Išveda vieną vadą. Lizdą ir jauniklius nuo įsibrovėlių gina triukšmingai ir agresyviai. Ne be reikalo yra sakoma – „Gina kaip pempė kiaušinius“.

Dail. T. Dragūnas. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Nr. 783-786.

Tiražas: kiekvieno po 0,125. Spausdino "Vaba Maa". Estija.