Ar cirkuliavo Lietuvoje?

[stipinas]

Sveiki,
renku viska kas cirkuliavo Lietuvoje kaip pinigai
kaip suzinoti ar buvo pas mus APK metais vokiskos 1935m ar 1939m monetos, ar tik Vokietijoje
gal pas mus tik popierines reichmarkes buvo, o metaliniu pfenigu, markiu ne?

[SarasM]

Sveiki,
renku viska kas cirkuliavo Lietuvoje kaip pinigai
kaip suzinoti ar buvo pas mus APK metais vokiskos 1935m ar 1939m monetos, ar tik Vokietijoje
gal pas mus tik popierines reichmarkes buvo, o metaliniu pfenigu, markiu ne?

Labas.

1939 metų pradžioje Vokietija, aneksavusi Austriją ir užėmusi Čekoslovakiją, pateikė teritorines pretenzijas ir Lietuvai. Kovo 22 dienos sutartimi ji atplėšė Klaipėdos kraštą. Lietuva neteko stambaus pramonės potencialo, mat čia buvo pagaminama apie 27 proc. visos šalies pramonės produkcijos, o uostui teko 80 proc. viso Lietuvos eksporto ir importo. Uosto praradimas sutrikdė užsienio prekybą. Lietuva neteko į Klaipėdos kraštą per kreditus investuoto 150 milijonų litų turto, be to, privalėjo iš Vokietijos Reichsbanko prekėmis ir pinigais išpirkti buvusius apyvartoje 12 milijonų litų banknotų. Litus Klaipėdos krašte pakeitė vokiškos markės. 1939 m. rugsėjo 1 d.

Ištrauka iš "Istorijos" straipsnio autorė Loreta Paškevičienė

[stipinas]

Istorija aiski, bet klausimas ar buvo apyvartoje tik popierines markes ir pfenigai, ar kursavo monetos (1935-39-40-41m), pvz markes monetos su Hindenburgu?

[stipinas]

Lietuvoje, neskaitant, Klaipedos krasto?

[SarasM]

Klaipėdos krašte kursavo ir monetos ir banknotai. Likusioje Lietuvos dalyje jos nekursavo, tačiau pasienyje su Vokietija tikrai buvo naudojamos. Pan. kaip ir dabar kokiuose Kybartuose Rusijos rublis yra normalus pinigas

[stipinas]

Hm, tai maziausias pinigas buvo 50 popieriniu pfenigu, o tu pfenigu monetu su svastikomis niekas ir nenaudojo, isskyrus Klaipedos krasta...Tuomet kolekcija teks truputi sumazinti...

[88]

Sovietinė nacionalizacija

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą – ir prasidėjo ekonominė griūtis. Rugpjūčio 1 d. Lietuvos bankas (kartu su kitais bankais ir kredito įstaigomis) buvo nacionalizuotas: akcininkai prarado savo kapitalą, gyventojai – seifuose saugomas brangenybes. Patriotiškai nusiteikęs Lietuvos banko vadovas J. Paknys buvo atleistas, specialistai pakeisti atvykėliais, o bankas pavadintas Sovietų Sąjungos valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora. Okupacinė valdžia pareikalavo atiduoti Maskvai Lietuvos auksą, saugomą JAV, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje. Tačiau reikalavimui pakluso tik Švedijos bankas. Iš Lietuvos į Maskvą buvo išvežta dalis monetinio sidabro. Lietuvoje buvo įvestos Sovietų Sąjungoje galiojančios prekių kainos, darbininkų ir tarnautojų atlyginimų tarifai ir mokesčiai, o Lietuvos biudžetas tapo Sovietų Sąjungos biudžeto sudedamąja dalimi. Greta lito ėmė cirkuliuoti sovietinis rublis. 1 litas prilygintas 90 kapeikų, nors reali vertė buvo 3–4 kartus didesnė. 1941 m. kovo 25 d. litai buvo uždrausti, o saugyklose saugoti banknotai sudeginti buvusio Lietuvos banko centrinio šildymo krosnyje. Vien balandžio 18 dieną supleškėjo 250 milijonų litų. Apyvartoje pasirodė Sovietų Sąjungoje cirkuliavę įvairių laidų banknotai – Valstybinio banko červoncai (5 nominalų) ir Valstybinio iždo rubliai (3 nominalų), 1938 m. spausdinti Maskvoje. Ant červoncų buvo Lenino portretas, o ant 1, 3 ir 5 rublių iždo bilietų – sovietinės ideologijos personažai: šachtininkas, raudonarmietis, lakūnas. (Pasakojama, kad Maskvoje svarstant, kaip turi atrodyti 5 rubliai, iš pradžių pasirinktas piešinys, vaizduojantis moterį su vaikais. Tačiau to eskizo nepatvirtino, esą žmonės pagalvos, kad moteris eina atsiimti alimentų. Atmetė ir kitą piešinį, mat jame pavaizduota moteris priminė namų šeimininkę. Galų gale pasirinko lakūnę, tačiau dar pasvarstę patvirtino lakūną.) Greta sovietinių banknotų atsirado ir metalinės monetos: rublis, poltinikas (0,5 rublio) ir kapeikos. Beveik visas jas kaldino Leningrado monetų kalykla, tik dalis 1924 metų laidos 50 kapeikų tiražo pagaminta Anglijoje. Didesnio nominalo monetas iki 1931 metų kaldino iš sidabro, vėliau – iš nikelio. Rublis buvo nekonvertuojamas ir atsiskaitymams naudotas tiktai Sovietų Sąjungoje.

Okupantų pinigų politika

1941 m. birželio 22 d. Vokietija paskelbė karą Sovietų Sąjungai. Vokiečių daliniai per kelias dienas užėmė Lietuvos teritoriją. Okupacinė valdžia tuojau įvedė savo pinigus – reichsmarkes. Tačiau buvo paliktas ir rublis (1 markė prilyginta 10 rublių). Reichsmarkės, bendros visoms okupuotoms šalims ir vadintos karo pinigais, buvo 6 nominalų, nepažymėtos išleidimo datomis. Jos skyrėsi nuo Reichsbanko markių, kurios cirkuliavo tik Vokietijos teritorijoje. Kariškiai ir valdininkai, išvykstantys iš okupuotų kraštų, privalėjo reichsmarkes išleisti. Už jas pirkdavo prekių, kurias išsigabendavo į Vokietiją. Šitaip per pinigų politiką Vokietija apiplėšinėjo okupuotas teritorijas. Be reichsmarkių Lietuvoje cirkuliavo nedidelių nominalų Veimaro respublikos, Trečio reicho ir Sovietų Sąjungos monetos. Dėl metalo trūkumo okupacinės valdžios nurodymu iš apyvartos jos buvo išimtos. Pinigų cirkuliaciją okupuotame krašte tvarkė Rygoje įsteigta Reicho kredito kasa (vėliau pavadinta Rytų krašto notų banku). Lietuvoje jis turėjo skyrius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Lietuvos bankas buvo atkurtas, tačiau teisės apribotos, o 1943 metais jo veikla uždrausta. Traukdamiesi hitlerininkai iš Lietuvos banko pagrobė ir išvežė Vokietijon per 30 tonų monetinio sidabro. 1944 metais į Lietuvą sugrįžo sovietinė armija. Buvo atkurta Sovietų Sąjungos valstybinio banko Lietuvos respublikinė kontora, o vokiškus pinigus pakeitė sovietiniai.

Normos ir punktai

Okupavę Lietuvą vokiečiai įvedė prekių korteles. Už nuvertėjančias markes parduotuvėse beveik nieko negalėjai nusipirkti. Siekiant išlaikyti kariuomenę, buvo surašyti ūkininkų pasėliai, gyvuliai ir įvestos žemės ūkio produktų duoklės. Ūkininkai pagal nustatytas normas privalėjo pristatyti mėsą, pieną, kiaušinius, vilnas, odą, linų pluoštą ir kitus produktus kelis ar keliolika kartų mažesnėmis nei rinkos kainomis. Daugelį normuojamų produktų pardavinėti buvo uždrausta, o įstatymo nesilaikantys gyventojai baudžiami. Ūkininkams, pristačiusiems daugiau linų ar vilnos, buvo numatytos premijos punktų vertės ženklais. Už 4 punktus galėjai nusipirkti vyriškas kojines. Marškiniai kainavo 20 punktų, o pusvilnonis švarkas – 42 punktus. Kiti premijų ženklai suteikdavo teisę įsigyti degtinės, cukraus, druskos, rūkalų ar pramonės gaminių. Nuo 1941 metų vidurio didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose – buvo įvestos maisto kortelės (o nuo metų pabaigos – ir visoje Lietuvoje), jas išduodavo savivaldybės ir policijos nuovados. Tik pagal jas galėta įsigyti pagrindinių maisto produktų, kurių normos vokiečiams buvo dvigubai didesnės nei Lietuvos gyventojams. Pramoninėms prekėms, avalynei, drabužiams, audiniams pirkti įvesti pirkimų lapai. Prekes gyventojai privalėjo pirkti tik toje parduotuvėje, kurioje buvo įregistruoti. Tačiau ir pagal korteles prekių trūkdavo. Todėl klestėjo spekuliacija ir prekių mainai. Iš kaimų maistą gabenančius spekuliantus miestiečiai juokais praminė naujaisiais knygnešiais. Juodojoje rinkoje kainos buvo labai aukštos. Vidutinis tarnautojo atlyginimas 150 reichsmarkių per mėnesį, o 10 kiaušinių kainavo 10–20, kilogramas sviesto arba lašinių – 40–70 reichsmarkių.

Informacija is interneto.

Parengta pagal:

Pinigai Lietuvoje 1914–1945 [Elektroninis išteklius] teminio plano ir siužetinės schemos autorius Vidmantas Laurinavičius; kūrybinė grupė: Vytautas Aleksiejūnas, Vidmantas Laurinavičius, Vincas Ruzas / Lietuvos bankas, 2007.
* „Vertybiniai popieriai Lietuvoje. Akcijos ir lakštai. 1872–1940“. Leidinio sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius.
* Vilniaus etninės kultūros centro vyriausiojo leidybos koordinatoriaus Antano Rimvydo Čaplinsko suteiktą informaciją.

Dėkoju Lietuvos banko muziejui už pagalbą. Muziejaus tinklapis: http://www.lb.lt/lt/muziejus/index.htm
Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainė: http://www.lnm.lt

© Žurnalas “Istorijos”
© Loreta Paškevičienė

[SarasM]

Be reichsmarkių Lietuvoje cirkuliavo nedidelių nominalų Veimaro respublikos, Trečio reicho ir Sovietų Sąjungos monetos.

tai apyvartoje galima buvo rasti visko

[severin-25]

Pasakojama, kad Maskvoje svarstant, kaip turi atrodyti 5 rubliai, iš pradžių pasirinktas piešinys, vaizduojantis moterį su vaikais. Tačiau to eskizo nepatvirtino, esą žmonės pagalvos, kad moteris eina atsiimti alimentų.

Taip ir liks kaip pasaka, nes "Основы законодательства Союза ССР и союзных республик о браке и семье" buvo priimti ir naudojami tik nuo 1968.10.01., atitinkamai ir alimentai...