benderis rašė:sakyciau kaip ir kiekviename darbe nera taisykliu be isimciu - kalbu apie " iš kalyklos ribų neišeina " pagautas is apyvartos kaip suprantu ant klaidingo ruosinio atkalti 2 litai - svoris 6.3 gr
pagarbiai
Kiek įmanoma įžiūrėt ką nors iš nuotraukos, tai akivaizdžiai padirbta moneta - paimkit apyvartinę tų pačių metų 2 Lt monetą ir palyginkit kanopas. Jau nekalbant apie išorinio rato plotį, spalvas ir t.t. Reikėtų ir rantelius ant briaunos paskaičiuot. Tai tikrai ne kalyklos gaminys. Kas padirbinėjo, ir mums būtų įdomu sužinoti
Andriulis rašė:Mane visą laiką domino iš kur ant monetų atsiranda papildomi "ratai" monetos lauke, nutolę kelis milimetrus nuo apvado. Ar tai atitinka deklaruojamus kokybės standartus (tokių monetų tikrai daug)? Kaip tai gaunama technologiškai (įdomu, nes labai panašus reiškinys dominavo ant XIX a. pr. varinių Didžiosios Britanijos monetų.
Tikiuosi pavyks pamatyti apie ką kalbu - šiuo metu neturiu galimybės padaryti normalaus skano. Monetos iš apyvartos, bet beveik necirkuliavusios, nors skane atrodo baisiai...
Ką reiškia "beveik necirkuliavusios"? Jei tai apyvartinė moneta, visokie ratai ir kiti apibraižymai atsiranda ją naudojant. Be to, prisegto failo kokybė tikrai prasta, labai sunku ką nors įžiūrėti...
Markas rašė:Moneta is bankinio ritinelio,t.y.nebuvusi apyvartoje.Tokiu ten dauguma.Kaip manote ar ji yra kokybiska?Jei taip,tada klausimu daugiau neturiu
Aišku, kad nekokybiška. Jei moneta yra iš bankinio ritinėlio, tai dar nereiškia, kad ji nebuvusi apyvartoje. Bankas, surinkęs monetas iš komercinių bankų, jas perpakuoja atgal į ritinėlius. Jei perkate iš Lietuvos banko, paklauskit, kas pakavo tas monetas.
Ir nematau nieko juokingo, nes negaunam jokių žinių apie nekokybiškas monetas, todėl ir bandau išsiaiškinti, kas ir kaip
Įžymiosios raudonos dėmelės: manome, kad ruošinių gamintojas, gamindamas ruošinius, galimai naudojo elektrocheminį būdą galutiniam ruošinių svoriui gauti. T. y. grynas auksas (Au999,9) ant ruošinių buvo „priauginamas“ elektrocheminiu būdu.
Kaip žinote, kapsulės, kuriose saugomos monetos, nėra visiškai sandarios. Laikui bėgant aukso (Au999,9) elektrolito pėdsakas sureagavo su aplinkos oru ir įgavo rausvą spalvą, kuri ir matoma ant monetos. Deja, to iškarto pastebėti neįmanoma, dėmės išryškėja tik (kelių) metų eigoje.