Červoncas ir auksinas prieš 1992 metų lito įvedimą

[Evangelistas]

Červoncas ir auksinas prieš 1992 metų lito įvedimą


Rubliai
Sovietų valdžia 1918 metais atspaudino 33 676 milijonus rublių, o 1920 metais jau 943 582 milijonus rublių. Sovietinė 10 000 rublių kupiūros vertė 1921 metais buvo lygi 59 prieškarinėms kapeikoms. Liaudis išlaikė šiokį tokį pasitikėjimą caro pinigais. Jie iki 1914 metų turėjo ekvivalentą auksu, bet bolševikai tikromis klišėmis su buvusio banko direktoriaus I.Šipovo faksimile išleido daugybę niekuo negarantuotų carinio pavyzdžio banknotų. Šis faktas buvo nutylimas iki pat M.Gorbačiovo „perestroikos“ laikų. Patys bolševikai pamatė, kad, laimėjus pilietiniame kare, gresia ekonominis krachas. V.Leninas konstatavo, kad nuo 1921 metų pabaigos pinigų kiekis apyvartoje pasiekė kvadriljoną rublių. Buvo nuspręsta pereiti prie naujosios ekonominės politikos (nepo), duoti laisvės privačiai iniciatyvai ir sukurti tvirtą valiutą.


Červoncai
RTFSR įkūrė Valstybinį banką, kuris 1922 metais išleido naujų banknotų – červoncų emisiją. Šie pinigai buvo 25% garantuoti auksu ir tvirta užsienio valiuta, 75% lengvai realizuojamomis paklausiomis prekėmis. Červoncas prilygintas carinei 10 rublių aukso monetai – 7,74 gr. gryno aukso (zolotnikui ir 78,24 dalims pagal senąją rusų tauriųjų metalų sistemą). Emisijai užtikrinti buvo iškaltos varinės (nominalai nuo pusės kapeikos iki 5 kapeikų), biloninės (nuo 10 iki 20 kapeikų), sidabrinės – pusrubliai ir rubliai, bei auksinės, 10 rublių vertės červocų monetos. Tačiau iki 1924 metų apyvartoje liko ir nuolat nuvertėjantys rubliai (sovznakai) ir neoficialiai išleisti carinio pavyzdžio banknotai.
Tai 177x110 mm vienpusis banknotas su kvadratėlio formos vandens ženklais. Pinigo kairėje - daugiaspalvė rozetė su valstybės pavadinimu – РСФСР. Centre - herbas ir nominalas – ОДИН ЧЕРВОНЕЦ (vienas červoncas). Žemiau išvardintos banknoto galiojimo sąlygos, banko valdybos narių parašai – faksimilės ir serija XB 864121. Banknoto dizainas, norint suteikti patikimumo, nusižiūrėtas nuo angliškų svarų sterlingų. Be červonco dar buvo 3, 5, 10 ir 25 červoncų nominalo banknotai. Kadangi buvę senojo režimo finansininkai, dirbę RTFSR banko valdyboje nuolat patekdavo į „liaudies priešų“ gretas, faksimilės buvo dažnai keičiamos. Šio banknoto parašų variantas – vienas retesnių.


Ostmarkės
1922 metais Lietuva nuosavos valiutos dar neturėjo. Buvo naudojami tie patys cariniai rubliai, vokiečių reichsmarkės, kai kada - giminių atsiųsti JAV doleriai. Tačiau pagrindiniu pinigu buvo kaizerinės vadovybės išleistos okupacinės ostmarkės, kurios Lietuvos vyriausybės buvo pripažintos teisėtu pinigu ir pervadintos į auksinus. Jų didžiausias nominalas buvo 1000 markių.
Tai žalios spalvos 190x115 mm dvipusis banknotas. Priekinėje pusėje – Merkurijaus ir Marso atvaizdai. Centre – nominalas:1000 MARK DARLEHNSKASSENSCHEIN, žemiau - valdybos narių faksimilės. Turimo banknoto serija – A520545. Kitoje pusėje, kairėje, merginos – pramonės alegorijos atvaizdas. Nominalas ir pinigo galiojimo sąlygos - ne tik vokiečių, bet ir lietuvių bei latvių kalbomis.
Ostmarkių vertė, pradžioje buvo lygi reicho markėms, bet Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą, greit nuvertėjo. 1919 metais už JAV dolerį duodavo 8 ostmarkes, 1920 metais - 73, 1921 metais – 184. Vokietija, turėdama emisijos teisę, užtvindė Lietuvą nuvertėjančių popierinių pinigų srautu. Jeigu pirmųjų tūkstantinių serijos numeriai šešiaženkliai, tai išleistų po 1921 metų - jau septynženkliai.


Litai
Lietuvos vyriausybė nusprendė imtis ryžtingų priemonių ir įvesti nuosavą valiutą – litą. Tai Lietuvos Steigiamojo seimo sprendimu 1922 metų spalio 1 dieną įvykdė Lietuvos bankas. 10 litų prilyginta 1 JAV doleriui. 1 litui garantuotas 0,150462 gr aukso kiekis. Naujojo pinigo stabilumo pagrindu tapo po 1920 metų Maskvos taikos sutarties iš Rusijos gauti 3 milijonai aukso rublių, 200 000 Anglijos svarų sterlingų paskola bei tėvynainių iš JAV parsiųsti keli milijonai dolerių. Kadangi visuomenėje sklandė didelės abejonės dėl lito gyvybingumo, nuspręsta 3 mėnesiams palikti apyvartoje ir auksinus – ostmarkes, keičiant vieną į kitą laisvu kursu. Tačiau skeptikai stambiai pralošė – litą įvedant, rugsėjį jis kainavo 1650 auksinų, o paskutinę galiojimo dieną, gruodžio 31 d. - 7350 ostmarkių.


Červoncas menko
Taigi savo kelio pradžioje tiek červoncas, tiek litas buvo tvirtos valiutos, tačiau J.Stalinui atsisakius rinkos ekonomikos elementų turinčio nepo ir pradėjus valstybės kontroliuojamą industrializaciją ir kolektyvizaciją, červonco reali vertė patyrė deformacijas. Jau 1937 metais TSRS Valstybės bankas paskelbė, kad valiutinėse operacijose nutraukiamas laisvas červonco keitimas į auksą (vidaus rinkoje jis nevyko jau nuo 1928 metų). Červoncas numatytas dengti JAV valiuta, santykiu 1 doleris lygu 5 rubliams 30 kapeikų. Tačiau nerealus kursas padarė červoncą nekonvertuojamu. Už strategines medžiagas TSRS mokėdavo arba aukso luitais arba tvirta užsienio valiuta. Nepaisant valstybės deklaruojamo kainų nustatymo ir reguliavimo mechanizmo, perkamoji červonco galia nuolat mažėjo dar iki II pasaulinio karo pradžios.


Litas stiprėjo
Tuo tarpu litas nuo įvedimo iki pat 1940 metų sovietų okupacijos buvo vienu stabiliausių pasaulio pinigų. Jo kursas net augo, lyginant su kitomis valiutomis. Antai 1928 metais už JAV dolerį mokėdavo 10 litų, už 1 svarą – 49 litus, už 100 frankų – 24 litai. Tai 1939 m. - 1 doleris - 5,95 litai, 1 svaras – 27,82 litai, 100- frankų – 15,72 litų.
Nepriklausomoje Lietuvoje vokiečių gamybos dviratis kainavo tiek pat, kiek karvė.
Tiek červoncai, tiek ostmarkės – auksinai 1922 metais dar buvo realūs vertybiniai popieriai. Daugumas tokių, skirtingai nuo tapusių beverčiais caro rublių ar pilietinio karo fronto piniginių ženklų, buvo iškeisti, vykdant lito reformą.


Saulius Zalys

(paimta is http://www.galve.lt)

[SarasM]

Labai idomus straipsnis, tik neaiski si vieta:

"1928 metais už JAV dolerį mokėdavo 10 litų, už 1 svarą – 49 litu"

Svaras tapo Jungtines karalystes piniginiu vienetu tik 1971m, reformavus visa pinigine sistema. Silingui tai butu per mazai, florinui irgi mazoka, gal tada crown'ui?