Kolekcionavimo forumas - monetos, banknotai, pašto ženklai ir kt.

tik ka uzejau i tema. taigi idomiai cia! ziuriu beveik Venecija, Britanija ir graikiski uzrasai... nu blin ta britu imperija, visokiu ciudu joje nutike
herbas priklauso septinsuliariniai respublikai. septynios streles-septynios salos. o pats liutuks taigi Venecijieciu, nes priklause tos salos Venecijai ilga laiko tarpa.

tikslus šūvis savaitgalį pasistengsiu kiek išsamiau papasakoti ką žinau

Apie liūtą:

The State of the Ionian Islands introduced a blue flag with the winged lion of Saint Marcus holding the Gospel, from which sprung seven lances symbolising the seven Ionian Islands.

Apskritai apie salas:

https://flagspot.net/flags/gr-ion.html

Jonijos salos - salų grupė Jonijos jūroje, sudaryta iš septynių pagrindinių salų ir keliolikos salelių. Dabar salos priklauso Graikijai, tačiau savo politinę priklausomybę pastaraisiais šimtmečiais salo keitė ne kartą, tiesa, dažniausiai ne savo noru. Po Bizantijos imperijos subyrėjimo didžioji dalis salų pateko Venecijos valdžion ir ten išbuvo iki pat 1797 m., kol buvo užimtos Prancūzijos. Buvimas Venecijos dalimi leido saloms išlikti vienintele graikiškai kalbančia teritorija, kuri nepateko turkų Osmanų imperijos valdžion.
1797 - 1809 m. salos išgyveno labai neramų laikotarpį: 1797 m. užimtos Prancūzijos, 1798 m. admirolas Ušakovas įkūrė Septynių salų respubliką (Septinsular republic), kaip Rusijos - Otomanų protektoratą, 1807 m. salos vėl atitenka Prancūzijai, o 1809 m. užimamos Britanijos (kai kurios salos tik 1814 m.). 1815 m., britai sukūrė Jungtines Jonijos Salų Valstijas kaip Britanijos protektoratą ir tokia salų valdymo forma išlieka iki 1864 m., kada salos perleidžiamos Graikijai.
Pažymėtina, jog iš Jonijos salų kilęs ir pirmasis atkurtos Graikijos respublikos valdytojas Ioannis Kapodistrias.
Britų monetos Jonijos salose kaldintos 1819 - 1821 m. ir 1834 - 1862 m. kaldinti tik keli nominalai: lepta, 2 leptos, obolas, 2 obolai ir 30 leptų (4 leptos=1 obolas, 2,5 obolo=fartingas). Pirmosios leptos, turinčios 1821 m. datą, kaldintos tiesiog perkalant smulkias Venecijos monetas, todėl dažniausiai labai prasto stovio.

Apie šią konkrečią monetą:
1835 m. Jonijos salų lepta (lepton). Kaip teisingai pažymėjo kolega Giurza - Venecijos, Britanijos ir Graikijos mišinys.
Aversas: Sparnuotas liūtas su nimbu, laikantis evangeliją ir septynias strėles. Legenda: IONIKON KPATOS (graikiškomis raidėmis) 1835. Toks liūtas vadinamas šv. Morkaus liūtu ir yra Venecijos simbolis. Liūto laikomos strėlės simbolizuoja septynias pagrindines salyno salas.
Reversas: Britanija su skydu ir tridančiu. Legenda: BRITANNIA (angliškomis raidėmis).

Jei įdomu paskaityti daugiau:
http://www.britnumsoc.org/publications/ ... J_4_12.pdf ir http://www.britnumsoc.org/publications/ ... J_4_11.pdf (pirmieji paveikslėliai, minimi 12 tekste).

Legenda: IONIKON KRATOS

ir vel eilinis dekuj kolegai uz idomu gabaliuka "smulkiosios" istorijos

Andriulis rašė:Jonijos salos - salų grupė Jonijos jūroje, sudaryta iš septynių pagrindinių salų ir keliolikos salelių. Dabar salos priklauso Graikijai, tačiau savo politinę priklausomybę pastaraisiais šimtmečiais salo keitė ne kartą, tiesa, dažniausiai ne savo noru. Po Bizantijos imperijos subyrėjimo didžioji dalis salų pateko Venecijos valdžion ir ten išbuvo iki pat 1797 m., kol buvo užimtos Prancūzijos. Buvimas Venecijos dalimi leido saloms išlikti vienintele graikiškai kalbančia teritorija, kuri nepateko turkų Osmanų imperijos valdžion.
1797 - 1809 m. salos išgyveno labai neramų laikotarpį: 1797 m. užimtos Prancūzijos, 1798 m. admirolas Ušakovas įkūrė Septynių salų respubliką (Septinsular republic), kaip Rusijos - Otomanų protektoratą, 1807 m. salos vėl atitenka Prancūzijai, o 1809 m. užimamos Britanijos (kai kurios salos tik 1814 m.). 1815 m., britai sukūrė Jungtines Jonijos Salų Valstijas kaip Britanijos protektoratą ir tokia salų valdymo forma išlieka iki 1864 m., kada salos perleidžiamos Graikijai.
Pažymėtina, jog iš Jonijos salų kilęs ir pirmasis atkurtos Graikijos respublikos valdytojas Ioannis Kapodistrias.
Britų monetos Jonijos salose kaldintos 1819 - 1821 m. ir 1834 - 1862 m. kaldinti tik keli nominalai: lepta, 2 leptos, obolas, 2 obolai ir 30 leptų (4 leptos=1 obolas, 2,5 obolo=fartingas). Pirmosios leptos, turinčios 1821 m. datą, kaldintos tiesiog perkalant smulkias Venecijos monetas, todėl dažniausiai labai prasto stovio.

Apie šią konkrečią monetą:
1835 m. Jonijos salų lepta (lepton). Kaip teisingai pažymėjo kolega Giurza - Venecijos, Britanijos ir Graikijos mišinys.
Aversas: Sparnuotas liūtas su nimbu, laikantis evangeliją ir septynias strėles. Legenda: IONIKON KPATOS (graikiškomis raidėmis) 1835. Toks liūtas vadinamas šv. Morkaus liūtu ir yra Venecijos simbolis. Liūto laikomos strėlės simbolizuoja septynias pagrindines salyno salas.
Reversas: Britanija su skydu ir tridančiu. Legenda: BRITANNIA (angliškomis raidėmis).

Jei įdomu paskaityti daugiau:
http://www.britnumsoc.org/publications/ ... J_4_12.pdf ir http://www.britnumsoc.org/publications/ ... J_4_11.pdf (pirmieji paveikslėliai, minimi 12 tekste).

super issami informacija,kiek vienos isleistos monetos -sava epohos istorija,ir man kiekviena gauta moneta -istorijos dalis!

Tęsiam toliau. Šį kartą moneta gana gerai žinoma, taigi, tiks prabusti pirmadienį. Tik du klausimėliai:
1. Kokia tai moneta?
2. Kokiam renginiui ji skirta?

Jurgio VI Crown'as 1951 Britanijos Festivaliui skirta moneta

kaip ir tikėjausi, užduotis pasirodė labai paprasta. O dabar truputis istorijos:
Britanijos Festivalis (Festival of Britain) buvo vienas iš reikšmingiausių Jurgio VI valdymo metų pokario renginių. Tai buvo didžiulė parodų bei pristatymų karuselė visoje šalyje, organizuota kaip vieno renginio dalis (kažkas panašaus į "Vilnius - Kultūros sostinė", tik kitais masteliais). Renginio paskirtis - pademonstruoti, jog šalis atsistatė po karo. Kas svarbiausia - pademonstruoti ne tik turistams ar užsienio svečiams, bet visų pirma - savo piliečiams, t.y. toks propagandinis pasitikėjimo savo jėgomis įkvėpimas.
Nors pati idėja kilo Karališkajai Menų Draugijai, tačiau tai nebuvo vien meno renginys. Parodos bei pristatymai vyko meno, architektūros, mokslo bei pramonės srityse. Pagrindinis renginys vyko Londone ir teisingai pasinaudojus proga buvo pakankamai neblogai pavystytas Londono Pietinio Kranto rajonas.
Bendrai renginys kainavo šaliai apie 10 milijonų svarų, kas dabar atitiktų maždaug 35 milijonus svarų.

Apie pačią monetą:
tai antroji iš dviejų Jurgio VI kronų (pirmoji - 1937 m. karūnavimo krona). Nukaldinta iš vario-nikelio lydinio, nes po karo atsisakyta sidabrinių monetų. Taip pat tai pirmoji krona, kurios nominalas įvardintas kaip 5 šilingai, o ne krona. Nors esminio skirtumo tai nesudaro (krona ir yra lygi 5-iems šilingams), tačiau tai dar vienas žingsnis pratinant visuomenę prie dešimtainių nominalų.
Aversas: Jurgio VI biustas. Legenda: GEORGIVS VI D: G: BR: OMN: REX F: D: FIVE SHILLINGS (Jurgis VI iš Dievo malonės Britanijos patvaldys karalius tikėjimo gynėjas)
Reversas: Benedetto Pistrucci sukurtas šv. Jurgis ant žirgo, kovojantis su drakonu, ir data 1951.