zetas rašė:Jei gerai supratau Jūsų aprašymą, tai tirpalo paruošimui reikia parai "užmerkti" monetų laužo (identiškų kurias vėliau norėsime valyti), kurių tūris (ne masė!) sudaro 5% Trilono B tirpalo tūrio.
Kaip rašė Houdini, jei imsime 1l Trilono B tirpalo, tai mums reikės monetų laužo, kuris bus lygus 50ml (grubiai ketvirtis stiklinės).
Kaip apskaičiuoti tą tūrį? Įsivaizduoju taip: Pripilame indą (menzūrėle) sklidina vandens, ir metame į ją monetas (laužą),
kai per viršų išbėgęs vanduo bus lygus 50ml, tada žinosime, kad inde yra būtent tiek monetų. (Čia kaip Archimedas gulėjo vonioje ir šaukė EUREKA! )
Teisingai supratote... Apskaičiavimo metodika nors ir sena, bet ganėtinai tiksli, bei nereikalaujanti nieko ypatingo. Aš darau truputi kitaip, nors ir tas pats principas... Paimu stiklinį cilindrą skirta skysčių tūrių matavimui, kurio išorinėje paviršiuje yra skalė ir įpilu vandens iki kažkokio patogaus žiūrėjimui lygio, o po to dedu monetos kol skale neparodys padidėjimą reikiamam tūriui. Jo, dar viena pastaba, vieną kartą panaudojus monetų laužą tirpalo paruošimui, pakartotinai jo panaudoti negalėsit, reikės „šviežio“...
zetas rašė:Man kilo klausimas. Ar tos laužo monetos turi SUDARYTI 5% Trilono B tirpalo, ar į tą tirpalą reikia PAPILDOMAI įdėti 5% nuo tirpalo? T.y. ar nereikia prieš "užmerkiant" monetas nupilti 50ml Trilono B tirpalo?
Taip, reikia
PAPILDOMAI įdėti 5% nuo tirpalo.
zetas rašė:Dar vienas klausimas apie valymo (fiksavimo) laiką? Minėjote, kad tik eksperimentuojant galima nustatyti laiką.
Gal pastebėjote kažkokį dėsningumą, pvz. pagal vario ar kito metalo kiekį lydinyje ar panašiai?
Pastebėjau tik kad ko mažiau sidabro, vario (kaip gryno metalo) tuo fiksavimo laikas mažėja. Bet yra dar kažkokiu tai man nelabai suvokiamųjų faktorių, kurie irgi įtakoją fiksavimo laiką. Aš ne šiaip rašiau, kad 1 kapeikai 1957, 1 kapeikai 1961, 1 kapeikai 1963 reikia atitinkamai 40, 30, ir 20 min. (čia realus duomenis), ir perlaikymas vos 5 min. tikrai atsiliepia ant monetos, vizualiai atrodys pasidengusi kaip balkšvų apnašų (*) ir dings blizgęsis, kuri pašalint neišeis net ir su rūgštim, matyt „suvalgo“ viršutinius paviršius mikrono lygyje. Taigi, reikia elgtis labai atsargiai, ir prieš valant geras/vertingas monetas, reikia padaryti bandimus su panašiais tik ne tiek vertingais. Čia veikia auksinė taisyklė, geriau nedalaikyti negu perlaikyti... Sėkmės eksperimentuojant!
(*) Žinant tą savybę ir neturint nei menkiausio supratimo dėl tam tikro lydinio fiksavimo laiko trukmės, aš, kad nustatyti pradinį apytikrį fiksavimo laiką, dedu bandomąją monetą į užtaisytą tirpalą ir laukiu kol jinai pradės dengtis tuo „apnašų“, tam tikslui aš laikas nuo laiko (kaip taisyklė kas 5 min.) išimu ją iš tirpalo fiksuojant kiekvieno dalinio trumpalaikio „valymo“ trukmė, ir praplovus vandenyje kas kart žiūriu, kai pastebiu, kad prasidėjo dengimo procesas, tada stabdau „valymą“ ir susumuoju visus daliniu trumpalaikiu „valymo“ trukmes, po to nuo gautos bendros trukmės atimu 20-25%, taip aš gaunu pradinį apytikrį fiksavimo laiką, t.y. laiką su kurio aš pradedu dirbti tolimesniuose žymiai tiksliosiose bandimuose.
P.S. Jeigu bus daugiau norinčiu rimtai užsiimti šią metodiką, tai neblogai butu vėliau sudaryti atskyra postą, kur butu suvedamos fiksavimo laikų duomenis konkrečių monetų. Nors kažin ar išeis, nes gautusi antras vos ne Krauzes katalogas.
. TIK NEBANDYKITE TO DARYTI NAMIE!!! 
neseniai gavau kelias 1936m lietuvisku 5, 2 ir 1 cento monetas, beda ta, kad jos baisingai surudije, ar imanoma namu salygom kaip nors jas isvalyti? vertes kaip suprantu jos taip ar taip beveik neturi, kol kas imeciau i muilo vonele, veliau bandysiu i apelsinu sultis mest, gal dar i kola, bet abejoju ar pades, gal dar ka patart galit? ismest gaila, o pazaist rupis, gal kas ir iseis 
bandysiu tada merkt i kola...
PALAIKINK POMĖGĮ FACEBOOKE: