Noreciau truputy labiau papildyti sita tema.Ir supazindinti nors trumpai.
Pradedantiems manau pades.
Normos ir punktai
Okupavę Lietuvą vokiečiai įvedė prekių korteles. Už nuvertėjančias markes parduotuvėse beveik nieko negalėjai nusipirkti. Siekiant išlaikyti kariuomenę, buvo surašyti ūkininkų pasėliai, gyvuliai ir įvestos žemės ūkio produktų duoklės. Ūkininkai pagal nustatytas normas privalėjo pristatyti mėsą, pieną, kiaušinius, vilnas, odą, linų pluoštą ir kitus produktus kelis ar keliolika kartų mažesnėmis nei rinkos kainomis. Daugelį normuojamų produktų pardavinėti buvo uždrausta, o įstatymo nesilaikantys gyventojai baudžiami. Ūkininkams, pristačiusiems daugiau linų ar vilnos, buvo numatytos premijos punktų vertės ženklais. Už 4 punktus galėjai nusipirkti vyriškas kojines. Marškiniai kainavo 20 punktų, o pusvilnonis švarkas – 42 punktus. Kiti premijų ženklai suteikdavo teisę įsigyti degtinės, cukraus, druskos, rūkalų ar pramonės gaminių. Nuo 1941 metų vidurio didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose – buvo įvestos maisto kortelės (o nuo metų pabaigos – ir visoje Lietuvoje), jas išduodavo savivaldybės ir policijos nuovados. Tik pagal jas galėta įsigyti pagrindinių maisto produktų, kurių normos vokiečiams buvo dvigubai didesnės nei Lietuvos gyventojams. Pramoninėms prekėms, avalynei, drabužiams, audiniams pirkti įvesti pirkimų lapai. Prekes gyventojai privalėjo pirkti tik toje parduotuvėje, kurioje buvo įregistruoti. Tačiau ir pagal korteles prekių trūkdavo. Todėl klestėjo spekuliacija ir prekių mainai. Iš kaimų maistą gabenančius spekuliantus miestiečiai juokais praminė naujaisiais knygnešiais. Juodojoje rinkoje kainos buvo labai aukštos. Vidutinis tarnautojo atlyginimas 150 reichsmarkių per mėnesį, o 10 kiaušinių kainavo 10–20, kilogramas sviesto arba lašinių – 40–70 reichsmarkių.Zemiau pateikiu kaip atrode,ryto krašto verpalų punktai
Parašytas: Pen Bir 07, 2013 3:46 pm
