Nauji lietuviški pašto ženklai

1991- dabar Lietuvos pašto ženklai

Moderatorius: n0l

Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė SarasM » Tre Bir 23, 2010 3:17 pm

Pavadinimas: Blokas „LIETUVOS GAMTOS PAMINKLAI. STELMUŽĖS ĄŽUOLAS“.
Išleidimo metai: 2010 06 05

Paveikslėlis

Aprašymas:
Stelmužės ąžuolas – vienas iš žinomiausių ir svarbiausių Lietuvos gamtos paminklų – storiausias ir seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas bei vienas iš seniausių ąžuolų Europoje.
Ąžuolas auga Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje, buvusiame Stelmužės dvaro parke. Žymusis medis yra 23 m aukščio, 3,5 m skersmens, o kamieno apimtis ties žeme siekia apie 13 m. Manoma, kad ąžuolui yra apie 1500 metų, nors tikslus jo amžius kol kas nėra nustatytas.
Legendos ir padavimai byloja, kad senovėje prie ąžuolo dievaičiui Perkūnui būdavo aukojami ožiai, rugių pėdai, midaus ąsočiai, meldžiama gero laukų derliaus ir sėkmės medžioklėse.
Nepaisant to, kad ąžuolas neturi dalies savo šakų, kurios, bėgant laikui, nudžiūvo ar nulūžo, vis tiek jis atrodo didingai ir kiekvieną pavasarį vėl sužaliuoja bei tebetraukia turistus.
Stelmužės ąžuolui išlikti gyvam iki šių dienų padėjo tai, kad jis rūpestingai prižiūrimas ir tvarkomas.

Dail. H. Ratkevičius.

Ofsetas. Kreidinis popierius. Blokas 70x70 mm. Ženklas 30x40 mm. Dant. 14. 554.
8 Lt – Stelmužės ąžuolas.

Tiražas: 0,025 mln. Spausdino „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.
Kaina LTL: 8.00
Monetų parduotuvė
perkame ir parduodame monetas - 861287899
Vartotojo avataras
SarasM
 
Pranešimai: 5139
Užsiregistravo: Tre Spa 01, 2008 8:26 pm
Miestas: Kaunas
Kolekcionuoju: Lietuvos banknotus, atvirukus su Marijampole

Re: Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė Evaldas_R » Ket Rgp 19, 2010 11:03 pm

Paveikslėlis

Pavadinimas: „ŽALGIRIO MŪŠIUI – 600“.
Išleidimo metai: 2010 07 03
Aprašymas:
Žalgirio mūšis – vienas svarbiausių Lietuvai istorinių įvykių bei vienas didžiausių mūšių, vykusių viduramžių Europoje. Jis įvyko 1410 metų liepos 15 dieną tarp Kryžiuočių ordino ir jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Lenkijos Karalystės pajėgų, vadovaujamų Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto.
Dėl Vytauto įvykdyto lietuvių kariuomenės manevro – apgaulingo atsitraukimo kryžiuočiai Žalgirio mūšyje buvo apsupti ir sunaikinti. Šio mūšio baigtis reiškė Kryžiuočių ordino galybės žlugimą ir jo ekspansijos į kaimynines žemes sustabdymą.
Žalgirio mūšis – Lenkijos istorijoje žinomas Griunvaldo mūšio vardu, Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse – kaip Tanenburgo mūšis.
2010 metais minint Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų Lietuvoje ir Lenkijoje numatomi įvairūs renginiai, kurie primins didingą istoriją.

Dail. R. Jucaitis

555. 2,45 Lt – Karūna ir skydas su kardais M. Bielski graviūros „Žalgirio mūšis“ fone.
. Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 30x40 mm.
Tiražas: 0,30 mln. Spausdino „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.


Kaina LTL: 2.45
Vartotojo avataras
Evaldas_R
 
Pranešimai: 1149
Užsiregistravo: Ant Lap 10, 2009 9:40 pm
Miestas: Vilnius

Re: Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė Evaldas_R » Ket Rgp 19, 2010 11:05 pm

Paveikslėlis

Pavadinimas: Serija „IŠ MUZIEJŲ FONDŲ. KRETINGOS MUZIEJUI – 75“.
Išleidimo metai: 2010 07 10
Aprašymas:
Serija „IŠ MUZIEJŲ FONDŲ. KRETINGOS MUZIEJUI – 75“.

Kretingos muziejus įkurtas 1935 metais visuomenininko ir pedagogo Juozo Žilvičio iniciatyva. Muziejaus eksponatų pagrindą tada sudarė J. Žilvičio dovanota asmeninė kolekcija, kurioje buvo apie 300 eksponatų.
Nuo 1992 metų muziejus įsikūręs grafų Tiškevičių XIX a. dvaro rūmuose, kuriuos supa XIX a. parkas, greta – žiemos sodas, kuriame rengiami klasikinės ir moderniosios muzikos koncertai.
2010 metais muziejus mini garbingą 75-erių metų sukaktį. Per šį laikotarpį muziejaus specialistai sukaupė kelias dešimtis tūkstančių eksponatų, kurie tapo neatsiejama Kretingos krašto kultūros paveldo dalimi.
Muziejaus lankytojai gali susipažinti su senąja kuršių kultūra, kurią reprezentuoja archeologiniai radiniai iš Lazdininkų kapinyno, Kretingos krašto dievadirbių dailės kūriniai, numizmatikos rinkiniai, taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniai.
Dail. H. Ratkevičius.

Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5x30 mm.


556.1,35 Lt – Šv. Jurgis.1852 m.
557.1,35 Lt – Segė. II a. pab.–III a. pr.


Tiražas: po 0,20 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.

Kaina LTL: 2.70
Vartotojo avataras
Evaldas_R
 
Pranešimai: 1149
Užsiregistravo: Ant Lap 10, 2009 9:40 pm
Miestas: Vilnius

Re: Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė Evaldas_R » Ket Rgp 19, 2010 11:10 pm

Paveikslėlis

Pavadinimas: „JAUNIMO OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS. SINGAPŪRAS 2010“
Išleidimo metai: 2010 07 31
Aprašymas:
Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimu pirmosios jaunimo olimpinės žaidynės vyks Singapūre 2010 m. rugpjūčio 14–26 d.
Jaunimo olimpinių žaidynių tikslas – paskatinti viso pasaulio jaunimą susivienyti ir paliudyti olimpines vertybes, tokias kaip kompetencija, draugystė ir pagarba.
Žaidynėse tikimasi sulaukti apie 3 600 jaunųjų sportininkų (14–18 metų) iš 205 šalių. Jie varžysis 26 sporto šakose bei dalyvaus kultūrinėje ir šviečiamojoje programoje. Pirmosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse bus kovojama dėl 201 medalio.
Lietuvos atstovai kovos krepšinio (3 ir 3), lengvosios atletikos, plaukimo, irklavimo, dziudo, bokso ir šiuolaikinės penkiakovės rungtyse.

Dail. E. Paukštytė. Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 30x34,5 mm. Dant. 14.
Lape 10 (2x5) ženklų.Lapo pakraščiai su užrašais.
558 2,90 Lt – Žaidynių emblema, kamuolį į krepšį metantis krepšininkas.

Tiražas: 0,15 mln. Spausdino „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.
PDV (FDC 2010-12), SL (2010-10).

Kaina LTL: 2.90
Vartotojo avataras
Evaldas_R
 
Pranešimai: 1149
Užsiregistravo: Ant Lap 10, 2009 9:40 pm
Miestas: Vilnius

Re: Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė Evaldas_R » Ket Rgp 19, 2010 11:12 pm

Paveikslėlis

Pavadinimas: „PASAULIO PAVELDO OBJEKTAI. KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ“
Išleidimo metai: 2010 08 07
Aprašymas:
Kernavės archeologinė vietovė – tai kultūrinę civilizacijos tradiciją liudijantis objektas ir išskirtinis vieno iš žmonijos istorijos laikotarpio pastatų, architektūrinio ansamblio ir kraštovaizdžio tipo pavyzdys. Šios vietovės vertybių kompleksas atspindi Neries slėnyje buvusios gyvenvietės vystymosi etapus nuo akmens amžiaus iki XIII–XIV amžiaus.
Valstybinio kultūrinio Kernavės rezervato teritorija yra 194,4 ha. Joje šiuo metu įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių. Viena iš jų – penki piliakalniai, kurie Baltijos jūros regione yra vieninteliai ir išskirtiniai. XIX amžiuje šiems piliakalniams sugalvoti vardai – Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo Sosto piliakalnis ir Lizdeikos kalnas.
Nuo 2004 m. liepos mėn. Kernavės archeologinė vietovė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Dail. R. Jucaitis.
Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 30x34,5 mm.

559. 3 Lt – Kernavės archeologinė vietovė iš paukščio skrydžio.
560. 3 Lt – Mindaugo sosto piliakalnis.

Tiražas: po 0,153 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.

Kaina LTL: 6.00
Vartotojo avataras
Evaldas_R
 
Pranešimai: 1149
Užsiregistravo: Ant Lap 10, 2009 9:40 pm
Miestas: Vilnius

Re: Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė Evaldas_R » Ket Rgs 09, 2010 7:45 pm

Paveikslėlis
Pavadinimas: Serija „LIETUVOS RAUDONOJI KNYGA. MIŠKŲ FAUNA IR FLORA“
Išleidimo metai: 2010 09 11
Aprašymas:
Uldukas (Columba oenas) – karvelinių šeimos paukštis.
Šie paukščiai Lietuvoje nuolatos gyvena Kuršių nerijoje ir Kazlų Rūdos miškuose. Uldukai gausiau paplitę pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose: Dainavos, Rūdninkų, Lavoriškių ir Labanoro giriose, kur dideliuose miškų masyvuose vyrauja pušys.
Jie apsistoja brandžiuose pušynuose, mišriuose medelynuose. Uldukai suka lizdus natūraliai išpuvusiose drevėse. Kiaušinius (dažniausiai 2) jie deda balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Per metus uldukai gali išauginti 2 ar net 3 vadas. Šie paukščiai minta augaliniu maistu.
Didžiausia grėsmė jiems kyla ten, kur kertami drevėti sausuoliai medžiai ir brandūs medynai ir kur gausu kiaunių. Nuo 1970 metų ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat ir į Berno konvencijos III priedą.

Mažasis karališkasis laumžirgis (Anax parthenope) – laumžirgių šeimos vabzdys.
Lietuvoje ši rūšis aptikta Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Trakų, Ukmergės, Varėnos ir Vilkaviškio rajonuose. Ji randama prie miškų ežerų ir tvenkinių.
Laumžirgio patelė kiaušinius deda į vandens augalo stiebus. Lervų vystymasis priklauso nuo vandens temperatūros ir trunka 1–2 metus. Šie laumžirgiai skraido gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Jie minta vabzdžiais.
Pagrindinę grėsmę laumžirgiams kelia vandens tarša ir aktyvus poilsiavimas jų buveinėse. Lietuvoje ši rūšis saugoma nuo 1989 met

Dail. A. Ratkevičienė.
Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5x30 mm.

561. 1,35 Lt – Uldukas.
562. 1,35 Lt – Mažasis karališkasis laumžirgis.

Tiražas: po 0,20 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.
Vartotojo avataras
Evaldas_R
 
Pranešimai: 1149
Užsiregistravo: Ant Lap 10, 2009 9:40 pm
Miestas: Vilnius

Re: Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė SarasM » Pen Rgs 10, 2010 9:31 am

Gražėja tie lietuviši pašto ženklai..
Monetų parduotuvė
perkame ir parduodame monetas - 861287899
Vartotojo avataras
SarasM
 
Pranešimai: 5139
Užsiregistravo: Tre Spa 01, 2008 8:26 pm
Miestas: Kaunas
Kolekcionuoju: Lietuvos banknotus, atvirukus su Marijampole

Re: Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė Eima » Šeš Spa 16, 2010 1:30 pm

Paveikslėlis
Pašto ženklai
Pavadinimas: Serija "LIETUVOS BAŽNYČIOS"
Išleidimo metai: 2010 10 16
Aprašymas:
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra

Kaišiadoryse 1932 m. baigta statyti neogotikinė bažnyčia – su trisiene apside, aukštu centriniu bokštu ir bokšteliais kampuose, jos vidus – trijų navų su kryžminiais skliautais. Iki tol Kaišiadoryse bažnyčios nebuvo. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių bažnyčia tapo katedra, kai ją iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją Švč. Sakramentui, kuri iki šiol yra naudojama katedroje.
1987 m. popiežius Jonas Paulius II, išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, Kaišiadorių vyskupiją, jos ganytoją bei katedrą – vyskupo bažnyčią, paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos apaštalinį administratorių vyskupą Vincentą Sladkevičių.
Katedros kriptoje palaidoti vyskupai: Juozapas Kukta ir Teofilius Matulionis.

Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra

Telšių katedros istorija skaičiuojama nuo 1624 m., kai Telšių karališkojo dvaro valdytojas Povilas Sapiega, karaliui Zigmantui Vazai pritariant, pasikvietė į Telšius vienuolius pranciškonus bernardinus ir pastatė jiems ant Insulos kalvos medinį vienuolyną ir koplyčią.
1762 m. pradėta statyti mūrinė dviejų aukštų bažnyčia – vėlyvojo baroko ir klasicizmo elementų derinys. Ji buvo konsekruota 1794 m., katedra tapo 1926 m. Katedroje yra septyni altoriai, du iš jų – didieji. Antrajame aukšte esantis didysis – vienintelis Lietuvoje dviaukštis – altorius, skirtas šv. Antanui Paduviečiui, kurio čia esantis paveikslas tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Katedroje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
Katedros kriptoje palaidoti vyskupai: Vincentas Borisevičius, Pranciškus Ramanauskas ir Justinas Staugaitis.

Dail. E. Mikalauskis.

Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5x30 mm.

563. 1,35 Lt – Kaišiadorių katedra.
564. 1,35 Lt – Telšių katedra.

Tiražas: po 0,15 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.
Vartotojo avataras
Eima
 
Pranešimai: 43
Užsiregistravo: Pir Spa 04, 2010 12:09 pm
Miestas: Vilnius

Re: Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė Kvintara » Sek Spa 17, 2010 1:30 am

Pavadinimas: Serija "LIETUVOS BAŽNYČIOS"
Išleidimo metai: 2010 10 16
Aprašymas:
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra

Kaišiadoryse 1932 m. baigta statyti neogotikinė bažnyčia – su trisiene apside, aukštu centriniu bokštu ir bokšteliais kampuose, jos vidus – trijų navų su kryžminiais skliautais. Iki tol Kaišiadoryse bažnyčios nebuvo. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių bažnyčia tapo katedra, kai ją iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją Švč. Sakramentui, kuri iki šiol yra naudojama katedroje.
1987 m. popiežius Jonas Paulius II, išaukštindamas Lietuvos Bažnyčią, Kaišiadorių vyskupiją, jos ganytoją bei katedrą – vyskupo bažnyčią, paskyrė Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu tuometinį šios vyskupijos apaštalinį administratorių vyskupą Vincentą Sladkevičių.
Katedros kriptoje palaidoti vyskupai: Juozapas Kukta ir Teofilius Matulionis.
Dekui Eima uz nauja info,kuri papildo foruma,man asmeniskai pasto zenklai toli toli,bet idomu daiktas ;)
Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra

Telšių katedros istorija skaičiuojama nuo 1624 m., kai Telšių karališkojo dvaro valdytojas Povilas Sapiega, karaliui Zigmantui Vazai pritariant, pasikvietė į Telšius vienuolius pranciškonus bernardinus ir pastatė jiems ant Insulos kalvos medinį vienuolyną ir koplyčią.
1762 m. pradėta statyti mūrinė dviejų aukštų bažnyčia – vėlyvojo baroko ir klasicizmo elementų derinys. Ji buvo konsekruota 1794 m., katedra tapo 1926 m. Katedroje yra septyni altoriai, du iš jų – didieji. Antrajame aukšte esantis didysis – vienintelis Lietuvoje dviaukštis – altorius, skirtas šv. Antanui Paduviečiui, kurio čia esantis paveikslas tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Katedroje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
Katedros kriptoje palaidoti vyskupai: Vincentas Borisevičius, Pranciškus Ramanauskas ir Justinas Staugaitis.

Dail. E. Mikalauskis.

Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5x30 mm.

563. 1,35 Lt – Kaišiadorių katedra.
564. 1,35 Lt – Telšių katedra.

Tiražas: po 0,15 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.[/quote]

Dekui Eima uz naujiena,man asmeniskai toli toli pasto zenklai,[b]BET vis delto idomus dalykas ;)[/b]
Ultima ratio regum."I am become death, destroyer of worlds" - Robert Oppenheimer
Vartotojo avataras
Kvintara
 
Pranešimai: 951
Užsiregistravo: Pen Bir 25, 2010 5:54 pm
Miestas: Vilnius,Kvintara@gmail.com,Skype ( Kvintara (prierasas Senis Saltis)) :)
Kolekcionuoju: Rusia 19a vidurys - 1991m,LR,Porcelianiniai-keramikiniai gaminiai,CCCP rankiniai laikrodziai

Re: Nauji lietuviški pašto ženklai

Standartinė biznis » Tre Lap 03, 2010 1:45 pm

biznis
 
Pranešimai: 7
Užsiregistravo: Ant Geg 25, 2010 3:23 pm

Kitas

Grįžti į Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai

Dabar prisijungę

Registruoti vartotojai: Bing [Bot], Google [Bot]