Nauji lietuviški pašto ženklai

[seniena]

Gyventojų ir būstų surašymą primins ir pašto ženklas

http://www.lrytas.lt/-12985319281298431 ... enklas.htm

[Eima]

Pavadinimas: „VISUOTINIS GYVENTOJŲ IR BŪSTŲ SURAŠYMAS“
Išleidimo metai: 2011 02 26


Aprašymas:
Patikimiausias duomenų apie gyventojus ir jų būstus šaltinis – visuotinis gyventojų ir būstų surašymas.
2001 m. įvykęs surašymas – pirmasis ir vienintelis Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Sklandžiam surašymo darbui padėjo apie 15 tūkstančių darbuotojų, iš kurių 82 proc. sudarė moterys. Surašymo duomenimis 2001 m. Lietuvoje gyveno 3484 tūkstančiai gyventojų, iš jų 46,8 proc. sudarė vyrai, 53,2 proc. – moterys.
2011 m. kovo 1 dieną prasidėsiantis ir gegužės mėnesį pasibaigsiantis visuotinis gyventojų ir būstų surašymas pateiks tikslias Lietuvos gyventojų demografines ir kokybines charakteristikas.
2011 m. surašymai vyks ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos šalyse.

Dail. J. Levickaitė. Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5x30 mm.
574 - Žmonių siluetai.

Tiražas: 0,15 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.

Kaina LTL: 1.35

[Eima]

Pavadinimas: Serija „ŽYMŪS ŽMONĖS“

Išleidimo metai: 2011 03 05
Aprašymas:
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943)

Rašytoja, pedagogė, filantropė ir visuomenės veikėja.

Viena žymiausių XIX a. pab. ir XX a. pr. Lietuvos moterų, palikusi gilų pėdsaką šalies švietimo, kultūros, raštijos srityje. Nuo 1890 metų spausdino publicistinius straipsnius „Varpe“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos žiniose“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. 1893 metais kartu su bajoraite J. Juškyte įkūrė besimokančio jaunimo rėmimo draugiją „Žiburėlis“. 1899 metais dirbo organizuojant pirmąjį viešą lietuvišką spektaklį Palangoje, Keturakio „Amerika pirtyje“. 1905 metais dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, 1907 metais – steigiamajame Lietuvių moterų sąjungos suvažiavime, ilgą laiką buvo jos pirmininke. Moterų judėjimas buvo viena iš G. Petkevičaitės-Bitės veiklos sričių. Pirmojo pasaulinio karo metais ligoninėje dirbo asistente. 1920 metais išrinkta į Steigiamąjį Seimą. Kaip vyriausia Steigiamojo seimo narė, pirmininkavo pirmajam posėdžiui. Dirbo įvairiose visuomeninėse ir šalpos organizacijose, rašė, dirbo lietuvių, vokiečių kalbų mokytoja Panevėžio gimnazijoje.
Mirė 1943 m. liepos 14 d. Panevėžyje.

Justinas Vienožinskis (1886–1960)

Profesorius, dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas ir pedagogas.

Viena ryškiausių XX a. Lietuvos kultūros asmenybių. 1914 metais baigė studijas užsienyje ir sugrįžęs į Lietuvą Kaune įsteigė Aukštuosius piešimo kursus, kurie 1922 metais jo iniciatyva perorganizuoti į Kauno meno mokyklą. 1935–1936 metais Lietuvos dailės sąjungos pirmininkas. 1940 metais persikėlė į Vilnių, drauge su kitais dailininkais atkūrė aukštąją dailės mokyklą – Meno akademiją, kurioje 1940–1946 m. dėstė tapybą. 1946 metais J. Vienožinskiui suteiktas profesoriaus vardas. 1928, 1961 ir 1986 metais Lietuvoje buvo surengtos jo asmeninės kūrybos parodos. Pokario metais J. Vienožinskis nutapė lietuvių rašytojų bei kitų meno ir kultūros veikėjų portretų, peizažų. Jis buvo profesionalus tapytojas, puikus pedagogas, įžvalgus ir principingas dailės kritikas, aktyvus kultūrinio gyvenimo organizatorius ir kultūrinės aplinkos formuotojas.
Mirė 1960 m. liepos 29 d. Vilniuje.

Stasys Šalkauskis (1886–1941)

Profesorius, filosofas ir pedagogas, ateitininkų ideologijos autorius.

Vienas žymiausių XX a. lietuvių filosofų. Nuo 1921 metų dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune. 1922–1940 metais Lietuvos universitete dėstė logiką, estetiką, filosofiją bei pedagogiką. Inicijavo Lietuvos katalikų mokslų akademijos (toliau – LKMA) steigimą. 1927–1930 metais Ateitininkų federacijos vadas. 1933 metais tapo LKMA akademiku, 1938–1940 metais buvo akademijos pirmininkas. Rašė straipsnius leidiniams „Logos“, „Naujoji Romuva“, „Tiesos kelias“ ir „Židinys“. Dėstė filosofiją Vytauto Didžiojo universitete (toliau – VDU) Teologijos–filosofijos fakultete, iš pradžių kaip docentas, vėliau kaip profesorius. 1939 metais tapo VDU rektoriumi. Savo veikaluose S. Šalkauskis į naują lygį pakėlė prieškario Lietuvos filosofijos mokslą, praturtino mokslą kultūros filosofijos žodynu. Jo filosofijos terminų žodynas vartojamas ir šiandien.
Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose.

Dail. A. Ratkevičinė. Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5x30 mm.
575. 1,35 Lt – Rašytoja, visuomenės ir politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė–Bitė (1861 – 1943).
756. 2,15 Lt – Dailininkas Justinas Vienožinskis (1886 – 1960).
577. 2,90 Lt – Filosofas, pedagogas Stasys Šalkauskis (1886 – 1941).
Tiražas: po 0,15 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.

Kaina LTL: 6.40

[SarasM]

Pavadinimas: Blokas „KAUNUI – 650 METŲ“
Išleidimo metai: 2011 03 19

Aprašymas:
Kaunas į rašytinius šaltinius pirmą kartą pateko 1361 m., kai buvo paminėta naujai pastatyta Kauno pilis. Ją 1362 m. užėmė ir nuniokojo kryžiuočiai. 1401 m. pilį atstatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Nuo to laiko Kaunas, esantis sausumos ir upių prekybinių kelių kryžkelėje, tapo svarbiu Lietuvos miestu. 1919–1940 m. jis buvo Lietuvos Respublikos laikinąja sostine. Šiandien Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, kuris gali didžiuotis tuo, kad čia pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje radijo stotis, įkurta pirmoji šalyje muzikos mokykla, įvyko pirmasis operos teatro spektaklis, surengta pirmoji visos Lietuvos Dainų šventė ir t. t.
Pašto bloke pavaizduota: Kauno rotušė, vienas seniausių miesto pastatų, dar kartais vadinama „baltąja gulbe“, įspūdingo grožio gotikinio stiliaus Perkūno namas bei Kauno centrinio pašto pastatas, pradėjęs pirmuosius moderniosios architektūros estetikos žingsnius mieste.
2011 metais Kauno miestas švenčia 650 metų jubiliejų.

Dail. H. Ratkevičius.
Ofsetas. Kreidinis popierius. Blokas 90x80 mm. Ženklas 39x30,25 mm.

578. Blokas:
3 Lt – Kauno rotušė.
3 Lt – Kauno centrinis paštas.
3 Lt – Perkūno namas Kaune.

Tiražas: po 0,020 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.
Kaina LTL: 9.00

[Eima]

Pavadinimas: Serija "EUROPA. MIŠKAI"
Išleidimo metai: 2011 04 23
Aprašymas:
2011 metai paskelbti Tarptautiniais miškų metais, siekiant atkreipti dėmesį į miškų išsaugojimą, priežiūrą ir tausojimą,
Miškai žmonių gyvenime turi didelę ekonominę, ekologinę ir socialinę reikšmę. Miškai dengia apie trečdalį Žemės sausumos ir yra vienas svarbiausių biosferos elementų. Jie apsaugo dirvožemį, žmonių gyvenamas vietoves ir infrastruktūrą, reguliuoja gėlo vandens išteklius, padeda išsaugoti ir palaikyti biologinę įvairovę, sudaro galimybes poilsiui ir kt.
Ypač svarbu tai, kad miškai gamina deguonį ir sulaiko atmosferos teršalus.
Augantys miškai yra anglies dioksido, kuris yra pagrindinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšis, kaupimo vieta, tačiau kertami, deginami ar kitaip naikinami miškai tampa pagrindiniu šių dujų šaltiniu.
Dail. V. Bručienė. Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5x30 mm.

579. 2,45 Lt – Miško toliai.
580. 2,45 Lt – Miškų horizontai.

Tiražas: po 0,15 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.

Kaina LTL: 4.90

[Eima]

Pavadinimas: „JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIAS“
Išleidimo metai: 2011 05 07
Aprašymas:
Jonas Paulius II – beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų bažnyčios vadovas, vienas įtakingiausių XX amžiaus lyderių, vadinamas didžiuoju piligrimu. Per savo pontifikavimo laikotarpį aplankė 129 valstybes, tarp jų 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Lietuvą. Jis buvo pirmasis istorijoje mūsų šalį aplankęs popiežius.
Įamžinant Jono Pauliaus II apaštališkąjį apsilankymą Lietuvoje, svarbiausios ir su šiuo popiežiumi susijusios Lietuvos šventovės ir jo dėmesio sulaukusios vietos sujungtos į Jono Paulius II piligrimų kelią. Į šį kelią iš viso įtraukta keturiolika sakralinių objektų: Vilniaus arkikatedra bazilika, Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Vilniaus Kryžiaus kelias, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinė bažnyčia, Kauno arkikatedra bazilika, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia bei tarp jų esanti teritorija, Kryžių kalnas, Šiaulių katedra, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Marijampolės bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia Lūginėje, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios, Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Dail. H. Ratkevičius. Ofsetas. Kreidinis popierius.
Ženklas 34,5x30 mm.

581. 2,15 Lt – Jonas Paulius II ir Vilniaus arkikatedra.

Tiražas: 0,15 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.
Kaina LTL: 2.15

[Eima]

Siandiena isejo naujas pasto zenklu blokas
Pavadinimas: Blokas „LIETUVOS ZOOLOGIJOS SODAS“
Išleidimo metai: 2011 05 21
Aprašymas:
Zoologijos sodas – tai unikali gamtos ir kultūros vertybių pažinimo mokykla.
1938 m. liepos 1 d. Mickevičiaus slėnyje buvo oficialiai atidarytas Kauno zoologijos sodas, kurio įkūrimą inicijavo gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. 1958 m. gruodžio 4 d. Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas.
Lietuvos zoologijos sodas priklauso Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijai ir dalyvauja retų ir nykstančių gyvūnų europinėje veisimo programoje, taip pat yra tarptautinės zooedukologų asociacijos ir tarptautinės rūšių informacinės sistemos narys.
Lietuvos zoologijos sodas – tai nedidelis 15,9 ha parkas, kuriame auga miesto centre esantys šimtamečiai ąžuolai. Parką puošia meno skulptūros.
Atidarymo dieną sode buvo apgyvendinta tik 40 gyvūnų, kuriuos atgabeno pats prof. T. Ivanauskas. Kai kurie gyvūnai buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodų atstovų. Šiuo metu čia gyvena apie 2500 gyvūnų. Daugiau kaip 10 sode gyvenančių gyvūnų rūšių įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą ir daugiau negu 100 rūšių įtrauktos į Tarptautinę raudonąją knygą. Zoologijos sode gyvena 6 klasių gyvūnai: vabzdžiai, žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai.

Dail. E. Paukštytė. Ofsetas. Kreidinis popierius. Blokas 100,8x91 mm. Ženklas 29,6x38,5 mm.

4 Lt – Žirafa.
4 Lt – Pelikanas.
4 Lt – Žydrataškė ciklazoma.
4 Lt – Baltasis lokys.

Tiražas: 0,025 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.

Kaina LTL: 16.00

Na pasistenge sikart ziurint moters akimis labai grazus

[SarasM]

Gal net persistengė Man kiek primena tuos netikrus neegzistuojančių valstybių ženklus

[Eima]

Is tikruju tai sis blokas labai panasus i Ukrainos 2010 m. pasto zenklu bloka
http://cgi.ebay.com/ws/eBayISAPI.dll?Vi ... K:MEWAX:IT

[n0l]

Man asmeniskai tas Zoo sodo blokas kraupus, 5 nuotraukos ir keli zodziai, 5min darbas

O kas del panasumu, cia dar nieko, o vat pvz 1918-1940 metais leisti zenklai tai yra kruva labai panasiu i Estijos, Latvijos tuo pat metu leistus zenklus, neaisku kurie pirmi isleido, bet pvz Latvija turi du blokus, viename 2 zenklai kitame 3 zenklai, ir mes turime tokius pacius blokus, tik siek tiek dizainas skiriasi tas pats ir su trikampiais...