Pavadinimas: Serija „ŽYMŪS ŽMONĖS“
Išleidimo metai: 2011 03 05
Aprašymas:
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943)
Rašytoja, pedagogė, filantropė ir visuomenės veikėja.
Viena žymiausių XIX a. pab. ir XX a. pr. Lietuvos moterų, palikusi gilų pėdsaką šalies švietimo, kultūros, raštijos srityje. Nuo 1890 metų spausdino publicistinius straipsnius „Varpe“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos žiniose“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. 1893 metais kartu su bajoraite J. Juškyte įkūrė besimokančio jaunimo rėmimo draugiją „Žiburėlis“. 1899 metais dirbo organizuojant pirmąjį viešą lietuvišką spektaklį Palangoje, Keturakio „Amerika pirtyje“. 1905 metais dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, 1907 metais – steigiamajame Lietuvių moterų sąjungos suvažiavime, ilgą laiką buvo jos pirmininke. Moterų judėjimas buvo viena iš G. Petkevičaitės-Bitės veiklos sričių. Pirmojo pasaulinio karo metais ligoninėje dirbo asistente. 1920 metais išrinkta į Steigiamąjį Seimą. Kaip vyriausia Steigiamojo seimo narė, pirmininkavo pirmajam posėdžiui. Dirbo įvairiose visuomeninėse ir šalpos organizacijose, rašė, dirbo lietuvių, vokiečių kalbų mokytoja Panevėžio gimnazijoje.
Mirė 1943 m. liepos 14 d. Panevėžyje.
Justinas Vienožinskis (1886–1960)
Profesorius, dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas ir pedagogas.
Viena ryškiausių XX a. Lietuvos kultūros asmenybių. 1914 metais baigė studijas užsienyje ir sugrįžęs į Lietuvą Kaune įsteigė Aukštuosius piešimo kursus, kurie 1922 metais jo iniciatyva perorganizuoti į Kauno meno mokyklą. 1935–1936 metais Lietuvos dailės sąjungos pirmininkas. 1940 metais persikėlė į Vilnių, drauge su kitais dailininkais atkūrė aukštąją dailės mokyklą – Meno akademiją, kurioje 1940–1946 m. dėstė tapybą. 1946 metais J. Vienožinskiui suteiktas profesoriaus vardas. 1928, 1961 ir 1986 metais Lietuvoje buvo surengtos jo asmeninės kūrybos parodos. Pokario metais J. Vienožinskis nutapė lietuvių rašytojų bei kitų meno ir kultūros veikėjų portretų, peizažų. Jis buvo profesionalus tapytojas, puikus pedagogas, įžvalgus ir principingas dailės kritikas, aktyvus kultūrinio gyvenimo organizatorius ir kultūrinės aplinkos formuotojas.
Mirė 1960 m. liepos 29 d. Vilniuje.
Stasys Šalkauskis (1886–1941)
Profesorius, filosofas ir pedagogas, ateitininkų ideologijos autorius.
Vienas žymiausių XX a. lietuvių filosofų. Nuo 1921 metų dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune. 1922–1940 metais Lietuvos universitete dėstė logiką, estetiką, filosofiją bei pedagogiką. Inicijavo Lietuvos katalikų mokslų akademijos (toliau – LKMA) steigimą. 1927–1930 metais Ateitininkų federacijos vadas. 1933 metais tapo LKMA akademiku, 1938–1940 metais buvo akademijos pirmininkas. Rašė straipsnius leidiniams „Logos“, „Naujoji Romuva“, „Tiesos kelias“ ir „Židinys“. Dėstė filosofiją Vytauto Didžiojo universitete (toliau – VDU) Teologijos–filosofijos fakultete, iš pradžių kaip docentas, vėliau kaip profesorius. 1939 metais tapo VDU rektoriumi. Savo veikaluose S. Šalkauskis į naują lygį pakėlė prieškario Lietuvos filosofijos mokslą, praturtino mokslą kultūros filosofijos žodynu. Jo filosofijos terminų žodynas vartojamas ir šiandien.
Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose.
Dail. A. Ratkevičinė. Ofsetas. Kreidinis popierius. Ženklas 34,5x30 mm.
575. 1,35 Lt – Rašytoja, visuomenės ir politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė–Bitė (1861 – 1943).
756. 2,15 Lt – Dailininkas Justinas Vienožinskis (1886 – 1960).
577. 2,90 Lt – Filosofas, pedagogas Stasys Šalkauskis (1886 – 1941).
Tiražas: po 0,15 mln. Spausdina „Österreichische Staatsdruckerei GmbH“ spaustuvė Austrijoje, Vienoje.
Kaina LTL: 6.40