Monetarinės sistemos formavimasis

Lietuviškos kapos, Vytauto, Jogailos, Kazimiero, Aleksandro ir kt. monetos

Re: Monetarinės sistemos formavimasis

Standartinė gelvis » Ant Rgs 22, 2020 8:24 pm

dc rašė:Anubis - pirmasis sidabras atėjo gerokai anksčiau iš skandivžnavų, tada dirhemų poavidalu iš arabų. Kiekiai savaime nebuvo tokie, kokius šiandien turime.

Gelvis - viskas ok su mokesčiaižs natūra, bet yra tiksli info, kad sidabrinė būtent sidabro pavidalu rinko Vytautas (dėl ankstesnės, Algirdo yra daug ginčitynų vietų, panašu, kad rinko tik natūra). Sidabrą gaudavo plėšikiškų žygių metu, me skaip žinia buvom žinomi nuo seno kaip vergų prekeiviai. Taip ,druska buvop itin paklausi prekė, o sidabro nebuvo dideli kiekiai. Visgi vien Šančių lobyje sidabro lazdelkių didesnė masė buvo rasta, nei jų pakako pirmosiosm monetoms Maskvoje kalti. Tad nereikai tai pstirpiai čia kontrargumentuoti. Nors daugelis tamstos argumentų yra tikrai vertingi.

Dėl sidabro kasyklų - jų daug kas neturėjo ir neturi, o visgi tai netrukdė vystytis monetarinei sistemai. Sutinku dėl monetų reikšmės kasdieninėje ūkinėje veikloje ir mokesčių rinkime, ji vargu ar galėjo būti labai didelė visos visuomenės rėmuose, bet valstybės (koks darinys ten bebūtų šių dienų terminais) lygyje tai turėjo reikšmės. Ar vistiek neigsite? :)


Ne, čia daugmaž su viskuo sutinku.
Ir geri pastebėjimai dėl plėšikiškų žygių (o ne tik prekybos) kaip sidabro šaltinio, bei dėl monetų kalimo tarptautinio prestižo (ne tik praktinio naudojimo) dėlei. (interesting)
Vartotojo avataras
gelvis
 
Pranešimai: 592
Užsiregistravo: Tre Kov 13, 2013 1:09 am
Miestas: Kaunas
Kolekcionuoju: Dideles, gražias monetas

Re: Monetarinės sistemos formavimasis

Standartinė kortesas » Tre Spa 07, 2020 1:18 am

dc rašė:Gelvis - labai keista tamstos argumentacija - lyginant kelių tūkstantmečių skirtumo istorijos įvykius. O visur, ir tame pačiame Egipte monetos (prieš jas - standartizuotai susverti aukso/sidabro/bronzos gabalai) atsirado įsibėgėjus tarptautinei prekybai.

Labai jau atsainus argumentas "pjaustė nesukdami galvos". Kuo tokį teiginį pagrįstumėt? Nesu tų kultūrų ekspertas,bet įtariu (tik įtariu), kad visuomenės struktūros nebuvo labai imlios tarptautinei prekybai.

Piniginė sistema formuojasi vykstant prekybai, o pinigų forma yra kintanti. Iš natūrinės ji perėjo į patogią visiems formą - sidabrą ar kitus tauriuosius metalus. Dar vėliau į monetas, kurios be visa ko labai tiko ir politinei propagandai.

Kontraargumentas tamstos teiginiui, kad sidabrinės mokestis niekaip negalėjo lemt monetų atsiradimo: Graikai (taigi daugiau nei keli tūkstantmečiai atgal) smulkai prekybai naudojo bronzos monetas, stambesnei ir tarptautinei prekybai - sidabrines. tetradrahmos, kurių iš Atėnų klestėjimo laikų liko ypač daug ir jie puiios būklės. O visa tai tėdėl, kad tetradrahma buvo pernelyg brangi, jomis dažniausiai finansuodavo stambius projektus ar karų finansavimą.Taigi kasdieninėje apyvartoje jų buvo itin mažai. Tad ar logišką mažą mokestį, siekusiu apie 6 grašius atsikirsti iš didelio sidabro lydinio. Juk reikėtu persverti, tada dar kapoti. Sidabro nuostoliai - garantuoti. Kadangi mokestį mokėjo visi, tai ar tikrai visi mokesčių mokėtojai turėjo sidabro gabalus po 100-200g laikomus tiesiog namie, kai vos vieną tokį praradus prarastum itin dideles santaupas/kapitalą?

Papildomai - kiek tie tasmstos grūdai ir kailiai laikys vertę? Tokia mokesčių surinkimo forma yra grynas nuostolis. O sidabrinę įvedė būten karui finansuoti. Be abejo, neteko niekur skaityti kaip tai buvo renkama, gal ir buvo alternatyvi0s mokėjimo formos. Jei turit šaltinių - pasidalinkite.

Nepamirškime fakto, kad pirmąją tirkai efektyvią mokesčių sistemą sukūrė būtent katalikų bažnyčią, vėliau ją kopijavo daugelis ano meto valdovų.

Tiek minčių apie pačią pinigų sistemą.


Dėl krikščionybės - pritariu tamstai, ji neatrodo labai logiškas motyvas rišti monetų kalimą prie to fakto. Ypač žinant, kad jau Kęstutis turėjo bent tris progas krikštytis. Jogaila susuko uodegą, pats sukėlęs pilietinį karą, po kurio mūsų kraštas pradėjo vis labiau gauti lenkiškos įtakos.

Taigi - yra gteiginių su kuriais sutinku, bet toli gražu ne viskas ir jūsų argumentacijoj blizga :) Bet mielai priimsiu kitus jūsų argumentus, nes skirtingi požiūrau skatina giliau domėtis tema.

Gelvis - kokių minčių turit dėl pirmųjų mūsų monetų kalimo?


1290 metais Kernavės pirkliai minimi Rygos skolų knygoje (skolingi vaško). Barteriniai mainai egzistavo ir egzistuoja po šią dieną. Rasti sidabro gabaliukai sodybose rodo, kad vystantis prekybai atsirado poreikis smulkaus pinigų nominalo atsiskaitymams. Rybiškio lobis ~ 530 lydinių, Drageliškių lobis su elektrono, auksiniu lydiniu ir pan. Kiek yra kitų lobių su 20, 30, 70 ir t.t. lydinių bei kiek neužfiksuota, pridėkime žemos prabos, padirbtus.. Kodėl mokesčių mokėjimas grūdine kultūra, kailiais ir pan. yra neracionalu? Turint didelį kiekį gali atlikti mainus. Šiuo atveju, kalbu apie Kernavę, kur surinkęs mokesčius, gali atvykusiems pirkliams iš karto ant laivo pakrauti bei archeologiniai tyrimai rodo, kad dalis mainų galėjo būti atliekami kunigaikščio rezidencijoje. Be to, egzistavo juvelyrai, kurių dirbtuvėse rastos įvairių metalų atplaišos. Apylinkėse rastos ankstyvosios lietuviškos monetos, kurios, kaip spėjama, naudotos Kernavėje.
Taip, Lietuvoje kasyklų nebuvo, bet metalai buvo prieinami ir jų kiekis cirkuliacijoje nėra nustatytas.
Kaip jau aukščiau kolega rašė, kad archeologiniai tyrimai gali padėti išsiaiškinti, jei lobių ieškotojai neaplenks.
kortesas
 
Pranešimai: 202
Užsiregistravo: Ket Geg 23, 2013 11:10 am

Re: Monetarinės sistemos formavimasis

Standartinė kortesas » Tre Spa 07, 2020 10:25 am

Pamiršau dar Trinapolio lobį. Vienas lietuviškas ilgasis lygus vienai karvei, 14 avinų. Pusantro ilgojo - žirgas. Nėra nustatyta kur tie lydiniai gaminti, kokiais kiekiais, kokią reikšmę turėjo lydiniai žemesnės ir aukštesnės prabos, t.y. ar jie buvo ekvivalentūs vienas kitam. Neaiškus smulkiųjų gabaliukų ekvivalentas. Galu gale mokslininkai negali vienareikšmiškai sutarti dėl įkartų. Kodėl statistiškai pasitaiko daugiau be įkartų nei su 5, 10, 18 įkartomis. Sakoma, kad be įkartų jos yra vėlyvesnės, tačiau lobiuose jos lygiagrečiai pasitaiko su ankstyvesnio laikotarpio.
Mano manymu, tiesiog trūksta konkrečių duomenų
kortesas
 
Pranešimai: 202
Užsiregistravo: Ket Geg 23, 2013 11:10 am

Ankstesnis

Grįžti į Ankstyvosios lietuviškos monetos (iki 1506)

Dabar prisijungę

Registruoti vartotojai: Google [Bot]


cron