Aukso ordos įtaka ankstyvosioms LDK monetom

[dc]

Aukso ordos įtaka ankstyvosioms LDK monetom

Įdomi nauja versija apie pynutės ir liūto ženklų kilmę mūsų monetose.

[dc]

Ir papildysiu savo nomone, labai tikėdamasis, kad jų bus daugiau ir įvairesnių:

Labai džiaugiuosi, kad atsiranda alternatyvių požiūrių ir bandymų analizuoti visiems svarbią, bet vis dar apleistą Lietuvos numizmatikos periodą - pirmųjų monetų kaldinimą.

Didžiausia problema su šio periodo numizmatikos tyrimais yra artefaktų retumas, ribotos galimybės prieiti prie originalų ir visiškas nebuviomas skaitmeninių atvaizdų su metrologiniais monetų duomenimis (LIMIS yra labai skurdus tuo klausimu). Tam entuziastamns tenka tikėti tuo, kas pateikiama kataloguose. Juose, mano akimis, akivaizdžiai trūkstanuomonių pagrindimo. Iki šiol gausiais straipsniais ir sfragistiniais šaltiniais savo nuomonę grindė S. Sajauskas. Kitų autorių darbuose pritrūko mokslinio pagrindimo.

Grįžkime prie straipsnio, kurio autorius minėjo, kad priims argumentuotą kritiką, tad turiu jam keletą klausimų ar tiesiog pastbėjimų. Ir tikrai ne visi jie yra kritika


1. Įdomu, kad iškart pereinama prie Liūto ir pynutės. pritariu jo išvadai, jog Liūtas, kaip pirmasius valstybės simbolis yra praktiškai niekuo nepagrįstas. (komentuoju tik straipsnyje pateiktus teiginius). Klausimų kelia tik pynutės priskyrimas laimės simboliui ir tuo pat metu - vasalinės priklausomybės simboliui. Kad tai vasalo ženklas, mini ne vienas numizmatas, tad įdomu, kodėl autorius sieja ją ir su laimės simboliu. Argumentai įdomūs, bet visgi išvada atrodo labai nepatikimai. Manau derėtų aiškiai akcentuoti, kad tai tik teorija, nes daugelis žmonių neatidūs detalėms ir žodį "matyt" gali lengvai praleisti:

"Simbolinis tibetietiško laimės mazgo krūvis, matyt, buvo toks stiprus, kad šis ženklas, net ir Aukso ordai perėjus į islamą, ir toliau buvo kalamas ant Ordos bei jos vasalų – Rusios kunigaikštysčių – monetų. Kaip ir liūtas (leopardas)!"

2. Santykiai su Maskvos kunigaištija tuo metu buvo įtempti, Lietuvoje vyravo karo ekonomika, dominavo mokesčiai natūra, to absoluti dauguma monetų simbol;ių buvo susiję arba su dinastiniais ženklais, arba atspindėjo kriščioniškus simbolius. Tad labai abejotinai skamba Maskvos, juo labiau Aukso ordos įtaka numizmatikai ir heraldikai.


3. Kuo galite pagrįsti teiginį, kad Jogaila galėjo būti Aukso ordos vasalas? Net Vytautas po Vorsklos mūšio niekam nieko nemokėjo, nes ne tiesiogiai konfrontavo su Aukso orda, o palaikė Tochtamyšą. Pooitinis kontekstas - Maskvos / LDK politininės varžytuvės dėl įtakos Ordos pasienyje.

 4. Remtis Bumblausko teiginiu, "jog visai gali būti, kad iki pat Vytauto laikų LDK mokėjo duoklę Aukso ordai už Pietinės Rusios (Ukrainos) žemių valdymą". Manau bet koks save gerbiantis mokslininkas neturėtų sau leisti "gali būti" teiginių viešinti nepagrįsdamas jų. Kokies LDK valdovams jis chanai balėjo įteikti jarlyką. Cituojamas 1965 m. šaltinis šalies, kuri mėgsta perrašinėti istoriją, neatrodo labai patikimas ar pakankamai naujas.

5. Anot man žinomų šaltinių Kęstutis Jogailai sostą perleido be jokių pretenzijų. Pats Jogaila prisivirė košės (ne be mamytės stačiatikės pagalbos, žinoma). Jūsų išvados apie ordino geližiniu kumščiu pramuštą LDK vakarinį frontą skamba įdomiai, bet neįtikinamai bent šiek tiek daugiau su to meto istorija susipažinusiam žmogui. Jūsų išvados apie jarlyko mokėjim atrodo labai skubotos. Tai, kas atrodo akivaizdu nebūtinai yra tiesa. Kas man labai patiko, tai argumentuotas bandymas paaiškinti, kodėl staiga vasalinių ženklų neliko.

6. Tolesnis moetų datavimas ir simbolių aiškinimas vylsta remiantis E.Ivanausko ir E. Remeco darbais. O jie nėra galutinai įrodyti. Diskutuotinas ir neįtikėtinai tikslus abiejų autorių kai kurių monetų datavimas (žinant faktą, kad nėra jokių rašytinių šaltinių). Todėl jei pirminės autorių išvados, datavimai ir priskyrimai valdovams pasirodytų esą neteisingi, tai ir šio straipsnio autoriaus argumentacija neabejotinai griūtų.

7. Maskva su jarlykais išlošė labai daug, jie rinko duoklę ordai iš kitų, silpnesnių kunigaištijų ir iš to puikiai pelnėsi, stiprėjo. Tad situacijų lyginaimas atrodo abejotinas, pritemptas norint pagrįsti savo teiginius.

8. Labai daug išvadų padaryta prielaidomis "logiška", "ar rizikuotų" ir panašiai. Labai suprantamas ir pagirtinas autoriaus noras padėti tašką šioje situcijoje, bet tokie teiginiai neskamba moksliškai. Ir kaip autorius pats vėliau rašo - viskas priklauso nuo to, kokio numizmato periodizacija remtumėmės.

9. Na o silpniausia vieta, mano asmenine nuomone, herldinių ženklų pritempinėjimas prie totorių. Net totoriški kontrasignatai (vėlyvesnis periodas, nei nagrinėjama tema, bet visgi) ir tie tebuvo lokalūs pasienio pinigai. Įvairūs heraldiniai ženklai rodo sąsajas su krikščioniška heraldika (Ietgalis su kryžiumi yra Jogailos anudotas šv. Jurgio ženklas. Jurgi ordinas vėliau buv ptransformuotas į Drakono ordiną). Apie tai vos prieš kelias dienas išsamiai rašė S. Sajauskas. (XXI amžius, nepamenu numerio).

10. Proginės monetos atrodo gerokai per drąsi versija, žinant, kad prielaidų kaldinti smulkioms monetoms nebuvo daug kad ir dėl ekonominių priežasčių. Jos ,kaip daugeliu numizamtinių batalijų atveju čia visiškai nepaliestos. Proginis monetų kalimas atrodo kaip parankus argumentas, siekiant žūt būt atsakyti į klausimus vienu ypu.


"M. Balčius ir E. Ivanauskas jau 2013 m. užsiminė, kad Stulpų grafiniu prototipu galėjo tapti Kafos miesto (Krymo chanatas) herbas." - esu klausęs Balčiaus, nes jūsų minėtame straipsnyje viskas kaip i š pasakos. Autorius minėjo, kad daugelį dalykų teko pritempti, nes nebuvo daugybės žinių, turimų šiandien. Taigi šis šaltinis yra visiškai nepatikimas, o su tuo sutiko ir vienas iš bendraautoprių. (tikrai nereiškiu jiems jokios nepagarbos).

Apibendrinant - labai didelis ačiū autorius už naują versiją ir tikrai išsamų darbą, ko labai trūko pastaruoju metu. Bet pernelyg didelis noras viską pritempti prie Aukso ordos atrodo kiek desperatiškas. Ir tada monetose ar kituose artefktuose įžiūrimi visi norimi matyti argumentai.