Straipsniai apie lietuviškas monetas

[dasefxas]

Gal kam bus įdomus straipsnis spausdintas Verslo žinių priede "Verslo klasė" istorijos skiltyje. Autorius Gediminas Kulikauskas. p.s Skenuojant, per sulenkimą truputi teksto neapėmė.

[Talosas]

Geras straipsnis

[Evangelistas]

ir vel zurnalistai ant metalo detektoriu savininku "stumia" seansaciju paieskos, be jokiu argumentu

[SarasM]

Brangiausia lietuviška moneta:

http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis/lietuviska-moneta-uz-70-tukst-euru-290252

Vokietijoje vykusiame prestižiniame aukcione Lenkijos atstovai už rekordinę sumą įsigijo rečiausią lietuvišką monetą.

Vos tris gramus sverianti auksinė Zigmanto III moneta nukalta 1591 metais išleidžiant pačius pirmuosius Vazų dinastijos pinigus. Pradinė jos kaina aukcione buvo 5 tūkst. eurų, tačiau aukciono nugalėtojas nepagailėjo sumokėti gerokai didesnę sumą – 70 tūkst. eurų (241 tūkst. litų).

"Šios monetos iki šiol net Lietuvos muziejai nėra turėję. Galbūt kas nors privačiose rankose turi šį išskirtinį egzempliorių, tačiau tyli. Tai pats rečiausias lietuviškas auksinis pinigas. Žinoma, lenkai ją pirko, nes Zigmantas III 1587–1632 metais buvo Lenkijos karalius. Mums jis buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, jis gyveno būtent Lietuvoje ir čia savo pirmaisiais valdymo metais išleido pirmuosius pinigus. Ši moneta – dukatas", – "Klaipėdai" pasakojo numizmatikos specialistas profesorius Stanislovas Sajauskas.

Tris kartus per metus vykstančiame aukcione siūloma įsigyti retų monetų iš įvairiausių pasaulio šalių. Tarptautinį pripažinimą turintys "Kunker" aukcionai vilioja įvairiausių šalių kolekcionierius, taip pat ir lietuvius.

Šių metų gegužę vykusiame aukcione buvo pasiektas rekordas – už pusę milijono eurų parduotas Rusijos carienės Annos valdymo laikų (1730–1740 m.) sidabrinis bandomasis rublis.

Tokių rublių pasaulyje tik du vienetai, nes juos kaip pavyzdžius nukaldavo tam, kad valdovai galėtų išsirinkti, kokio modelio monetas jie nori išleisti.

[Talosas]

Ispudinga suma paliko lenkai

[Fredis]

Ispudinga monetele kaip ir jos kaina

[Praetor]

http://pilietis.delfi.lt/news/gyventojus.d?id=36594973

Va čia kažkokia labai reta moneta matyt. Kažin, kas nors tokią matėt?
O jei rimčiau, tai panašu, kad eilini karta trūkta informacijos viešojoje erdvėje apie naujas lietuviškas apyvartines monetas

[SarasM]

Permaininga lietuviškų pinigų istorija: litui sukanka 88 metai
Publikuota: 07:00 Autorius: Gediminas Cibulskis / Laikraštis „15 minučių“


Šią savaitę Lietuvoje minimas nacionalinės valiutos – lito – gimtadienis. Vienam iš Lietuvos valstybingumo simbolių sukanka 88 metai.


„Esu žmogus, gyvenęs prie 6 valiutų“, – pastebėjo poetas Marcelijus Martinaitis, gimęs 1936 metais. Pirmoji jų buvo nepriklausomos Lietuvos litas, pradėjęs cirkuliuoti 1922-ųjų spalio 2 dieną. Tačiau jo gyvavimą sustabdė Antrasis pasaulinis karas. Nuo 1940 metų Lietuvoje cirkuliavo okupantų įvestos valiutos.

„Pinigas yra laiko ženklas. Pirmoji mano valiuta – tarpukario litas, kurį dar būdamas vaikas mačiau. Paskui jau rublis pasirodė, kažkoks keistas pinigas. Tėvas parvežė iš miesto grįždamas. Apžiūrinėjom visi susėdę, kas ten per pinigas, kažkokie žmogiukai visai nematyti. Paskiau vokiečių markė – vėl kitoks pinigas. Paskui vėl rublis, červoncai dar buvo tokie raudoni“, – prisiminė literatas. Atkūrus nepriklausomybę, buvo įvesta laikina valiuta – talonas. Litas vėl sugrįžo tik 1993-iųjų vasarą.

Tarpukariu atsiradęs litas buvo ilgos lietuviškų pinigų tradicijos įpėdinis. Pasak Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičiaus, senovėje pinigų funkcijas atliko paklausios prekės. Vienuose kraštuose tai buvo galvijai, kituose – grūdai, kriauklės kaurai, presuota arbata ir pan. Lietuvos teritorijoje tokiomis prekėmis buvo gintaras, žvėrių kailiai, vaškas. Ilgainiui juos pakeitė tobulesnis pakaitalas – taurieji metalai, kurie pasižymėjo ilgaamžiškumu, juos buvo lengva pervežti, padalinti į smulkesnes dalis.

Kai Lietuvos valstybėje XIII a.–XIV a. pirmoje pusėje susiformavo sava pinigų sistema, čia dar buvo atsiskaitoma sidabro lydiniais arba kitų kraštų monetomis.

Lietuviški ilgieji

Steigiamojo Seimo darbų stenogramose užfiksuoti patys įmantriausi pavadinimai: auksinas, arfa, grašis, doleris, kaltas, kirptukas, lietas, lietus, lyra, vytis.Sidabro lydiniai buvo bendras svorio ir piniginis vienetas ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir aplinkiniuose kraštuose. Be kitų šalių lydinių, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyravo vietinės gamybos pusapvalės lazdelės formos sidabro lydiniai. Dėl savo formos jie dažnai vadinami lietuviškais ilgaisiais, vidutinė jų masė – 105 gramai. Kartu su sidabro lydiniais XIV a. – XV a. atsiskaitymams plačiai naudoti ir Prahos grašiai. Anot V.Laurinavičiaus, kartu su Prahos grašiais atsirado kiekio vienetas kapa. 60 Prahos grašių sudarė 1 kapą. Kai kurių istorikų teigimu, pavadinimas kapa atsirado lietuviškus ilguosius kapojant mažesniais gabalais. Beje, panašios kilmės ir rusiškų rublių pavadinimas – iš žodžio rubit, taip pat reiškiančio kapojimą ar kirtimą.

Pirmosios lietuviškos monetos, vadintos pinigėliais arba denarais, pradėtos kaldinti XIV a. pabaigoje. Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto nurodymu Vilniuje 1545 metais įsteigta monetų kalykla, kurioje pirmą kartą išleidžiamos auksinės monetos. Lietuvoje be denaro cirkuliavo, be denaro, nominalų įvairovė: nuo paties mažiausio – biloninio pusdenario (obolo), iki didžiausio – auksinio portugalo, verto 8 000 pusdenarių. Po Liublino unijos pamažu Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo bendri pinigai, kurių menko ir išnyko kartu su pačia valstybe XVIII a. pabaigoje.

Muštinis ar litas?

1918 metais atkūrus Lietuvos valstybę pradėtas svarstyti ir nacionalinės valiutos įvedimo klausimas. „Be kitų su tu susijusių klausimų svarstymo, Lietuvos Seime ir Vyriausybėje vyko ilgos, įdomios diskusijos ir dėl piniginio vieneto pavadinimo. 1919 metais Ministrų Kabineto posėdyje nutarta jį pavadinti muštiniu ir išleisti 9 nominalų muštinių banknotus, ornamentuotus lietuviškų juostų raštais, su ūkio bei gamtos vaizdais ir Vyčiu vandens ženkle. Tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti. Vėliau savos valiutos įvedimo klausimas buvo dar ne kartą svarstomas, rengiami įvairūs projektai. Pasitaikydavo ir utopinių pasiūlymų – išleistus pinigus apdrausti valstybės elevatoriuose sukauptais grūdais, o naująją valiutą pavadinti ruginiais“, – pasakojo V.Laurinavičius.

Visą šį laiką Lietuvoje buvo naudojami kitų valstybių pinigai. Pagal sutartį su Vokietijos Rytų skolinamąja kasa pagrindinė atsiskaitymo priemonė buvo markė. Tačiau 1922 metų viduryje jos vertė ėmė labai kristi. Dėl hiperinfliacijos Lietuvoje sutriko prekyba, finansų ir kredito įstaigų veikla. Tuometinis Seimas skubiai priėmė įstatymus dėl nacionalinio piniginio vieneto įvedimo ir Lietuvos banko (LB) įkūrimo. Tai buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui.

Vėl iškilo nacionalinių pinigų pavadinimo klausimas. Vyriausybės projekte buvo siūloma pinigą pavadinti muštiniu, o jo smulkesnę dalį skatiku. Tuo tarpu Seime ir spaudoje dėl pavadinimo vyko emocingos diskusijos. „Beveik kiekvienas Seimo narys siūlė savuosius variantus. Steigiamojo Seimo darbų stenogramose užfiksuoti patys įmantriausi pavadinimai: auksinas, arfa, grašis, doleris, kaltas, kirptukas, lietas, lietus, lyra, vytis. 32 balsais prieš 16 buvo priimtas Seimo ekonominės komisijos pasiūlytas variantas – nacionalinį piniginį vienetą pavadinti litu, trumpiniu, padarytu iš žodžio Lietuva, o jo šimtąją dalį – centu“, – dėstė V.Laurinavičius.

1922-ųjų spalio pradžioje LB pradėjo savo veiklą laikinojoje sostinėje Kaune. Jam buvo suteikta išimtinė teisė leisti banknotus, reguliuoti pinigų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą. Pagal įstatymą, litas buvo įvestas spalio 1 dieną, tačiau tai buvo sekmadienis. Todėl litai pradėti keisti tik spalio 2-ąją.

„Kai jis pasirodė, buvo labai didelis jausmas. Tai mūsų pinigai, esame laisvi, galėsime tvarkyti savo reikalus taip, kaip mes išmanome, ir niekas neprimetinės iš šalies. Savi pinigai išlaisvina“, – įsitikinęs M.Martinaitis.„Kaip galima spręsti iš tuo metu gyvenusių žmonių prisiminimų, Lietuvai įsivedus savo nacionalinę valiutą, buvo ne tik entuziazmo, bet ir nerimo, kaip kiekvienos pinigų reformos metu“, – sakė LB muziejaus direktorius. Tačiau netrukus litu pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje. Jo vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos, vertybiniai popieriai. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo palaikyti stabilų lito kursą net ekonominių krizių metais.

Tačiau 1940 metais Lietuvą okupavo sovietai, ir nuo 1941 metų kovo 25-ąją litų apyvarta buvo uždrausta. Buvo sudaryta jų sunaikinimo komisija, kuri buvusio LB centrinio šildymo krosnyse sunaikino visus saugyklose laikytus litų banknotus.

Atgijo po pusės šimtmečio

Dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, 1989 metų gegužę Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, kuriame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1992 metų gegužę į apyvartą išleidžiami rublių piniginių ženklų pakaitalai – talonai, kurie iš pradžių cirkuliavo kartu su rubliais, bet pastarieji netrukus išimti iš apyvartos. 1993 metų birželio 25 dieną į apyvartą vėl išleidžiami litai ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos litas vėl sugrįžo.

„Kai jis pasirodė, buvo labai didelis jausmas. Tai mūsų pinigai, esame laisvi, galėsime tvarkyti savo reikalus taip, kaip mes išmanome, ir niekas neprimetinės iš šalies. Savi pinigai išlaisvina“, – įsitikinęs M.Martinaitis.

Dabar Lietuvos nacionalinės valiutos istorijos laukia naujas lūžis – litą kada nors turėtų pakeisti euras. Kai kurie Lietuvos gyventojai apie tai svarsto su liūdesiu.

„Taip, litas – svarbus Lietuvos simbolis. Bet, antra vertus, vyksta globalizacija. Tokiame pasaulyje kaip šiandien mažai valstybei turėti savo valiutą nėra paprasta ir saugu. Tikimės, kad Europos Sąjungos bendroji valiuta duos naudos Lietuvos ekonomikai, taip pat ir visiems šalies gyventojams, padidins mūsų ekonominį saugumą. Priminsiu, kad Lietuvoje nukaldintos ir visoje euro zonoje cirkuliuosiančios eurų monetos bus su mūsų valstybės modifikuoto herbo Vyčio simboliu. Jos įsilies į daugiatautės Europos pinigų srautą ir garsins mūsų kraštą“, – kalbėjo V.Laurinavičius.

„Gal dar vienų pinigų sulauksiu“, – paklaustas, ką mano apie euro įvedimą, šyptelėjo M.Martinaitis. Jo nuomone, tai, kad litą pakeis euras, nėra vien geras ar blogas dalykas, o tiesiog kitoks, naujas pinigų istorijos etapas.

Kainos įvairiais laikais

XIV a. pab. už pusę sidabro lydinio buvo galima nupirkti jautį, už visą – 15 avių, už pusantro lydinio – žirgą. XVI a. pradžioje darbinio arklio kaina buvo apie 70 grašių, karvės – 60, kiaulės – 20, avies – nuo 4 iki 5 grašių, žąsies – 2 grašiai.

Apie 1930 metus darbinio arklio, melžiamos karvės kainos siekė 250 – 550 Lt, kiaulės – nuo 65 iki 100 Lt. Višta didžiuosiuose miestuose kainavo 5–6 Lt, mažesniuose atsieidavo ir 3–4 Lt. Dešimties kiaušinių kaina buvo 1,5 – 3 Lt. Litro pieno 25–40 centų, grietinės – nuo vieno iki 2,5 Lt. Miestuose ypač buvo vertinami rūkyti lašiniai, jų kilogramo kaina svyravo nuo 4 iki 6,5 Lt, t. y. pusantro karto daugiau už kiaulienos ir 2 kartus daugiau už jautienos kilogramą. Kilogramas balto sūrio kainavo 1 – 2 Lt, tačiau olandiško sūrio kaina buvo 4–6 Lt už kilogramą. Vyriškų batų porą Lietuvos miestuose buvo galima įsigyti už 25–35 Lt, kostiumą – už 80 Lt. 1930 metais pragyvenimo minimumas Lietuvoje buvo vidutiniškai 90 Lt per mėnesį vienam suaugusiam žmogui.

15min.lt

[dasefxas]

Ar sulauks mūsų valiuta 100 metų?
Teodora Rašimaitė, „Savaitė“


Spalio 2-ąją litui sukako 88 metai, tačiau iš tikrųjų per tą laiką litas cirkuliavo nuo 1922-ųjų iki 1940-ųjų – tik 19 metų – ir nuo 1993-iųjų, ir jo laikas eina į pabaigą: neįsivedusių euro Europos Sąjungos šalių liko visai mažai. Tad ką vertėtų prisiminti ir ko reikėtų tikėtis per ateinančius lito gimtadienius?

Anksčiau buvome veržlesni

1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Seimo nutarimu buvo paskelbta apie naujojo piniginio vieneto įvedimą. Jis turėjo pakeisti apyvartoje cirkuliavusius rublius ir markes.

Daug buvo diskutuojama dėl piniginio vieneto pavadinimo. Buvo siūloma jį vadinti muštiniu, o jo vieną šimtąją dalį – auksinu. Tačiau Seimo Ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto siūlymu naujasis piniginis vienetas gavo lito pavadinimą, o jo šimtoji dalis buvo pavadinta centu.

1922 m. rugpjūčio 9–11 d. nepriklausomos Lietuvos Seimui priėmus Piniginio vieneto įstatymą, naujos valiutos įvedimas buvo pavestas Lietuvos bankui. Nepraėjus nė mėnesiui ir Lietuvos bankui dar nepradėjus veikti, jau buvo atiduoti spausdinti vadinamieji laikinieji litų banknotai, kuriuos skubiai išspausdino vokiečiai. Jie buvo leisti su 1922 m. rugsėjo 10 d. žyma.
REKLAMA

Naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 d., tad nuo sprendimo dėl savos valiutos priėmimo iki jo įgyvendinimo praėjo tik keli mėnesiai. Atkūrus nepriklausomybę, nuo sprendimo įsivesti nacionalinę valiutą iki rezultato praėjo net ketveri metai.

Dešimtadalis JAV dolerio

Įvedus litą, jo ir JAV dolerio kursas buvo 10 ir 1, jis buvo garantuotas Lietuvos banko turimomis aukso atsargomis (1 litas – 0,150462 gramo gryno aukso).

Pirmieji litai ir centai buvo banknotai. Centų ir 1, 2 ir 5 litų kupiūros dėl aktyvaus dalyvavimo cirkuliacijoje greitai susidėvėdavo, todėl jau 1923 m. buvo pradėta ruoštis monetų kaldinimui. Tų pačių metų pabaigoje Finansų, pramonės ir prekybos ministerija pakvietė žinomus to meto dailininkus dalyvauti monetų projektų konkurse.

Konkursą rengė Finansų ministerija, o kaldinimo sąlygas patvirtino Ministrų taryba. Nors, kaip matome, viešųjų pirkimų konkursai buvo rengiami ir tuomet, jokių duomenų apie korupciją nėra išlikusių.

Konkursas vyko 1924 m. rugsėjį Kaune. Dalyvavo 14 kalyklų iš Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių. Dalyvavo ir lietuviško verslo atstovai – brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas, tačiau siūlė didžiausią monetų kalimo kainą. Pasiūliusi mažiausią darbų atlikimo kainą laimėjo didelę tokių darbų patirtį turėjusi įmonė „King’s Norton Metal Works“ iš Birmingamo.

Pirmoji 3 mln. vienetų siunta laivu iš Londono per Klaipėdą į Kauną buvo atgabenta 1925 m. sausį ir vasarį pasirodė apyvartoje. Iš viso buvo nukalta 42 mln. 1, 5, 10, 20 ir 50 centų nominalo egzempliorių. Antroji centų laida pasirodė 1936-aisiais. Tai buvo paskutinė iki nepriklausomybės praradimo 1940 metais.

Padengtas auksu

Pirmosios nepriklausomybės metais Lietuvoje buvo įvestas vadinamasis aukso monometalizmas – pinigų sistema, kurioje visuotiniu ekvivalentu ir cirkuliacijos pagrindu laikomas vienas metalas – auksas. Pinigų vertės pagrindą sudarė auksas, nesvarbu ar apyvartoje buvo auksinės monetos ar banknotai.

Lietuva pasirinko visai savarankišką piniginio vieneto paritetą, prilygindama litą 0,150462 g gryno aukso (latviai buvo pasirinkę auksinį franką), išsilaikiusį iki pat okupacijos. Litas visą laiką buvo keičiamas į auksą ar juo pagrįstas valiutas įstatymo nustatytu santykiu. Nuo 1935 m. ši keitimo laisvė tapo kontroliuojama, bet pats keitimo santykis nebuvo sumažintas. Mūsų valiutos paritetas buvo parinktas sėkmingai – jis nebuvo per aukštas Lietuvos ekonominiam lygiui.

Mūsų laikų litas taip pat laikosi tvirtai, iš pradžių jis buvo susietas su doleriu, paskiau – su euru, kurio laikosi iki šiol. Tokiu santykiu litai bus keičiami į eurus mums kada nors įstojus į euro zoną.

1 litas tarpukario laikotarpiu prilygo maždaug 0,1006 dolerio, 0,049 svaro sterlingų, 0,3941 franko. Jo vertė niekuomet nebuvo smukusi, kol 1941 m. kovo 25 d. jis nustojo funkcionuoti.

Lito atkūrimas

Dar neatkūrus nepriklausomybės, 1989 m. gegužės 18 d. LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, kuriame buvo numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 m. gruodžio 14 d. buvo paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas.

Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutui buvo pavesta parengti rekomendacijas dėl žymiausių žmonių, istorijos ir architektūros paminklų įamžinimo ant lietuviškų banknotų.

Dėl pinigų gamybos buvo tariamasi su užsienio bendrovėmis. Litams spausdinti buvo pasirinkta Prancūzijos įmonė „Francois-Charles Oberthur“. Deja, sutartis su šia bendrove buvo nutraukta.

1990 m. kovo 1 d. įsteigus Lietuvos banką ir kovo 11 d. atkūrus nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisijos posėdyje buvo nutarta litus spausdinti JAV bendrovėje „United States Banknote Corporation“. 1991 m. spalį į Lietuvą atgabentos pirmos išspausdintų litų siuntos.

Prireikė „žvėrelių“

Esant sudėtingai ekonomikos padėčiai, Lietuvos bankas, siekdamas apginti Lietuvos prekių rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, 1991 m. vasarą išleido į apyvartą bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais.

Pirmi bandomieji bendrųjų talonų (obligacijų) atspaudai buvo pagaminti Kauno „Spindulio“ spaustuvėje. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą buvo išleisti rublių piniginių ženklų pakaitalai – talonai, cirkuliavę kartu su rubliais. Skirtingų nominalų talonų aversuose buvo pavaizduoti augalai, o reversuose – gyvūnai. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui.

1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu birželio 25-ąją į apyvartą buvo išleisti litai ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos litas vėl sugrįžo.


http://www.delfi.lt

[SarasM]

Nors straipsnis ir ne apie lietuviškas monetas, visgi, kiekvienam derėtų žinoti apie Viktorą Barnauską. Tiesa, dalis informacijos straipsnyje pateikta kiek kitaip, gal dėlto, kad ji niekada nebuvo oficialiai patvirtinta, gal dėlto, kad nenorima sukelti neigiamų emocijų ar dar ką nors. Yra manoma, kad Viktorą pradėjo persekioti Carinės Rusijos žandarai nes jis buvo įtariamas pinigų padirbinėjimu, bijodamas tremties būsimas centuko kūrėjas emigravo. Prieglobstį, o vėliau šlovę ir pripažinimą jam suteikė JAV. Na, o dabar prie straipsnio:

http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant ... d=48182857

JAV vieno cento moneta perdėtai nuvertinama. Dažnai ji voliojasi gatvėse ir niekas nesivargina net jos pakelti. Trilijonų dolerių skolų ir milijardų dolerių bankų gelbėjimo planų laikais paties mažiausio nominalo moneta Amerikoje praktiškai nebeturi jokios monetarinės vertės. Tačiau vario atspalvio moneta su Abrahamo Lincolno atvaizdu neabejotinai svarbi ne tik patiems amerikiečiams, bet ir lietuviams.

Klausiate kodėl? O gi jos autorius – išeivis iš Lietuvos, informuojama „The New York Times“ tinklaraštyje.

Vieno cento monetą su A. Lincolno atvaizdu, pirmą kartą pinigų kalykloje nukaltą 1909 metais, sukūrė Victoras Davidas Brenneris. O gimė jis Šiauliuose, Lietuvoje kaip Viktoras Barnauskas – vardą ir pavardę jis pasikeitė, kai norėjo gauti JAV pilietybę.

Štai ką apie vieno cento monetos kūrėją rašo „Littleton’s Collectors Guide to Lincoln Head Cents“:

Brennerio šeima jau nuo senų laikų vertėsi graviravimu ir antspaudų gamyba. Būdamas vos dešimties, jis pradėjo mokytis šio amato iš savo tėvo. Kai jam sukako 16 metų, jis paliko gimtuosius namus ir tapo juvelyro mokinu.

Sulaukęs 18 metų, pradėjo verstis kaip graviruotojas. Jo talentas vertė pavydėti kolegas, kurie pasistengė, kad šis būtų ištremtas į Sibirą – trėmimas susijęs su žydiška V. D. Brennerio kilme. Tačiau V. D. Brenneris su broliu ir seserimi išvyko į Ameriką.



Į Niujorką šeima atvyko 1890 metais – vyras įsidarbino fabrike, pradėjo naktimis studijuoti meną ir dizainą. 1894 metais V. D. Brenneris atidarė pirmąją dirbtuvę, kur gamino medalius ir iškabų lenteles – taip jis siekė užsidirbti pinigų mokslams Paryžiuje.

Iš Prancūzijos jis grįžo 1906 metais jau kaip vertinamas medalių kūrėjas, kuriam priklauso daugiau nei 70 medalių iš iškabų lentelių autorystė. Buvo surengta jo darbų paroda. 1908 metais jo buvo paprašyta sukurti Panamos kanalo apdovanojimo medalį su prezidento Theodore‘o Roosevelto atvaizdu. Kai prezidentas pozavo medaliui, V. D. Brenneris pasiūlė jam idėją A. Lincolno atminimą įamžinti monetoje. T. Rooseveltui padarė didelį įspūdį meistro darbas ir jis davė nurodymą sukurti monetą su A. Lincolno atvaizdu.