Kolekcionavimo pradmenys
Pirmiausia trumpai paaiðkinsiu, kuo rinkëjas skiriasi nuo kolekcionieriaus. Pirmasis þo- dis labiau taikomas asmenims kà nors renkantiems, taèiau nekruopðèiai, nesistemingai ir nekryptingai, be aiðkesnio tikslo. Nemaþai þmoniø vaikystëje, jaunystëje ar brandþiame amþiuje kà nors renka, bet taip ir nesurenka ádomios, vertingos, kuo nors ypatingos ko- lekcijos. Antrasis þodis taikomas þmonëms, surinkusiems vertingà paveikslø, monetø, medaliø, atvirukø, ar dar kokià kità kolekcijà, galinèià pasitarnauti visuomenei, menui, mokslui, kultûrai. Beje, ðie abu terminai gali bûti vartojami kaip sinonimai.
Rûðies pasirinkimas
Kolekcionuoti kas po ranka papuolë - nenaudinga, nes toks rinkimas tampa pavirðuti- niðku, maþiau laiko tenka skirti vienai kuriai nors ðakai ir greit nusibosta. nenaudinga rin- kti ir vadovaujantis mada (kà kiti - tà ir að), nes tai daþniausiai bûna tarsi priverstinis rin- kimas, ne pagal savo skoná. Taip renkant, nesidomima eksponatais, á juos neásiþiûrima, neásigilinama, ir eksponatas tampa paprastu daiktu: gavau - padëjau.Toks kolekcionavi- mas greit atbaido ne tik nuo "madingos" ðakos, bet ir nuo kolekcionavimo aplamai. Todël jau pirmieji bûsimojo kolekcionieriaus þingsniai turi bûti apgalvoti, kryptingi. Nuspræsti, kà rinkti, ið karto sunku (èia dar átakos turi ir vaikiðki rinkiniai). Daþnai net ir suaugæ kolekcionieriai keièia temà ar rûðá, todël pasirinkti, kà kolekcionuoti, ne taip pap- rasta. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybiø.
Kruopðtumas, kantrumas
Gautas eksponatas beveik niekada nebûna naujas. Jis galbût buvo vartojamas buityje, kilnojamas ið vienos vietos á kità, ar savaime per laikà aptrupëjo, sunyko, atitrûko kokia detalë ir pan. Todël kiekvienà eksponatà reikëtø pertvarkyti: iðlyginti uþlenktus kampus ar kraðtus (paðto þenklø, banknotø), priklijuoti detalæ, uþsegimà (þenkleliø), nutrinti pieð- tuko þymes ar kitus neðvarumus (nuo atvirukø) ir atlikti daug kitokiø "restauravimo" dar- bø. Tokiam smulkiam remontui reikia turëti árankius - buitinius ir specialius - ir su jais mokëti dirbti. Niekada nereikia skubëti "restauruoti" eksponato. Yra neraðyta taisyklë, kad muziejinë vertybë tegu geriau lieka tokia, kokia yra, negu blogai, nemokðiðkai, be supratimo "suremontuota". Nereikia skubëti ir rizikuoti restauruojant eksponatà. Todël vienas patarimas pradedanèiajam kolekcionieriui: niekada nestokoti kantrybës ir kruop- ðtumo. Visus nesudëtingus eksponatø "restauravimo" darbus reikia daryti neskubant, atidþiai, kantriai ir kruopðèiai: vienas neatsargus ir neapgalvotas judesys eksponatà gali paversti nieku. Reikia turëti kantrybës palaukti, kol ágysite reikiamø þiniø, kol iðsiugdysi- te restauravimo ágûdþiø, kol gausite reikiamà detalæ, medþiagà, áranká, o gal rasite geres- ná ir toká patá eksponatà.
Pastabumas
Kiekvienà eksponatà kolekcionierius turi atidþiai apþiûrëti: ar jis neáplëðtas, neádauþtas, nesuteptas, ar netrûksta kokios dalies, ar jis per daug neaptrintas, nenublukæs. Pasitaiko, kad vienos rûðies eksponatai, bûna leidþiami labai dideliu tiraþu (ir dar ne vienà kartà), daþnai turi kai kuriø nukrypimø nuo pagrindinio pavyzdþio (etalono). Tai atsitinka dël daug ávairiø prieþasèiø, bet daþniausiai dël to, kad spausdinama ne vienoje spaustuvëje, gaminama ne vienoje dirbtuvëje, todël skirtingos gamybos sàlygos, skirtinga technologija ir gamybai naudojami ne vienas, o keli ðtampai, kuriuos autoriai ar gamintojai po kurio laiko dar koreguoja, taiso. Todël daþniausiai skiriasi spalvos, popierius, metalas, ðriftas, smulkios detalës. Tokie eksponatai vadinami abartais. Pasitaiko gauti ir bandomøjø vie- netø, kai prieð gaminant bandomi atspalviai, medþiaga ir kt. Á pagrindinæ kolekcijà abar- tai ir bandomieji egzemplioriai nededami, bet juos reikia saugoti, átraukti á saraðà, nuro- dant skirtumus. Kai jø susikaupia daugiau, tada kolekcijoje galima ásivesti atskirà skyriø. Pasitaiko, kad á kolekcijas patenka ir netikrø daiktø: tai daþniausiai retø eksponatø mu- liaþai, ávairûs padirbti daiktai, eksponatai, su pritaikytomis kitø eksponatø detalëmis. To- kius "pakaitalus" gamina nagingi (bet nesàþiningi!) meistrai, todël padirbtà ar perkompo- nuotà daiktà ne visada lengva paþinti. Reikia bûti labai pastabiam ir akylam, kad bûtø galima atpaþinti tikrà daiktà ir atskirti já nuo netikro. Reikia gerai þinoti tà sritá, kuria do- mitës ir bûti dideliu praktiku. Tokius tariamus "eksponatus" á kolekcijas traukti negalima, juos reikia pagarsinti, kad jie nekeliautø ið rankø á rankas, kad nesàþiningø ir negarbingø verteivø darbai negadintø istorinës tikrovës ir neklaidintø tø, kurie ateityje domësis atitin- kama sritimi.
Atminties lavinimas
Atmintis - ágimta, tik jà reikia lavinti. Kà turi atsiminti kolekcionierius ? Pirmiausia - la- bai gerai þinoti savo kolekcijà, kad nebûtø renkami dubletai. Taip bus taupomas laikas ir geriau iðmanoma pasirinkta sritis. Kiekvienà naujà eksponatà reikia atidþiai apþiûrëti: nu- statyti jo spalvà, dydá, medþiagà, detalæ, esamus uþraðus, jø ðriftà, gerai atsiminti uþraðø teksto turiná. Gerai iðstudijavus savos kolekcijos eksponatus, lengviau paþinti ir abartus, padirbtus daiktus. Atminèiai lavinti patariama daþniau perþvelgti visà savo kolekcijà. Jei- gu nëra katalogø, reikia stengtis prisiminti tuos eksponatus, kuriuos esate matæ kitur, bet savo kolekcijoje neturite. Gerai bûtø juos net nusipieðti ir apraðyti arba bent pasiþymëti, ateityje pravers: þinosite, kokio jums trûksta. Be to, kaupsis þinios apie jûsø pamëgtos srities daiktus, ir tada jûs galësite paruoðti katalogà. taigi, norint lavinti atmintá, nepakan- ka eksponatà apþiûrëti apskritai, reikia ypaè gerai ásiþiûrëti á atskiras eksponato detales, pamatyti ir iðtyrinëti kiekvienà smulkmenà ir, aiðku, nevengti "juodo darbo" - pieðti ir apraðinëti.
Paþinimas
Vien pastabumo ar atminties, tvarkant kolekcijà, daþnai nepakanka. Reikia ir þiniø. Pavyzdþiui, padëjus ðalia du vienodus eksponatus, kurie skiriasi tik atspalviu, neþinodami nepasakysime, kuris ið jø pagrindinis: tas kuris ðviesesnis, ar tamsesnis. Èia jau reikia remtis þiniomis. Kolekcionuojant bûtinai reikia naudotis visa galima literatûra, kad kole- kcionavimas netaptø vien daiktø kaupimu: reikia þinoti, kas, kur ir kokia proga vienà ar kità daiktà iðleido, pagamino, kokia jo evoliucija, sûkurimo laikotarpio istorija, kas buvo jo autorius. Raðytinë medþiaga, renkant kolekcijà, gali bûti labai ávairi. Pirmiausia tinka- mos medþiagos reikia ieðkoti kataloguose, spaudoje, þynynuose, enciklopedijose. Dau- giausia leidiniø bei atskirø straipsniø skiriama filatelijai, numizmatikai, kiek maþiau literatûros gali rasti þenkleliø ir popieriniø pinigø rinkëjai. Apie kitas kolekcionavimo temas yra labai maþai spausdintos medþiagos.
Akiraèio plëtimas
Kolekcionuoti neámanoma nebendraujant su kitais bendraminèiais. Labai svarbu pasi- keisti ne tik eksponatais, bet ir informacija, þiniomis. Ypaè vertingø ir ádomiø þiniø gali- ma gauti ið patyrusio kolekcionieriaus. Susiraðinëjant su bendraminèiais iðsiugdo ágûdþiai savarankiðkai ieðkoti medþiagos, þiniø.